1Ir šalyje buvo badas, neskaitant ano, pirmo bado, kuris buvo Abraomo dienomis. Ir Izaokas nuvyko pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.
2Ir VIEŠPATS jam pasirodė ir tarė: „Nesileisk į Egiptą; gyvenk šalyje, apie kurią aš tau pasakysiu;
3laikinai apsigyvenk šioje šalyje, o aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave; nes tau ir tavo sėklai aš duosiu visas šias šalis, ir aš įvykdysiu priesaiką, kurią prisiekiau tavo tėvui Abraomui;
4aš padauginsiu tavo sėklą kaip dangaus žvaigždes ir duosiu tavo sėklai visas šias šalis; ir tavo sėkloje bus palaimintos visos žemės tautos;
5kadangi Abraomas pakluso mano balsui ir laikėsi mano įpareigojimo, mano įsakymų, mano įstatų ir mano įstatymų“.
6Ir Izaokas apsigyveno Gerare;
7ir tos vietos vyrai klausinėjo jį apie jo žmoną; ir jis sakė: „Ji mano sesuo“; nes jis bijojo sakyti: „ Ji mano žmona; kad, – jis tarė, – tos vietos vyrai manęs nenužudytų dėl Rebekos, nes ji buvo graži pažiūrėti“.
8Ir įvyko, jam ten būnant ilgą laiką, kad filistinų karalius Abimelechas pažiūrėjo pro langą ir pamatė, ir štai Izaokas žaidė su savo žmona Rebeka.
9Ir Abimelechas pašaukė Izaoką ir tarė: „Štai tikrai ji tavo žmona; o kaip tu sakei: ‘Ji mano sesuo‘?“ Ir Izaokas jam tarė: „Kadangi aš sakiau: ‘Kad aš dėl jos nemirčiau’“.
10Ir Abimelechas tarė: „Kas tai yra, ką tu mums padarei? Vienas iš tautos lengvai būtų galėjęs sugulti su tavo žmona, ir tu būtum užtraukęs ant mūsų kaltę“.
11Ir Abimelechas įpareigojo visą savo tautą, sakydamas: „Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, tikrai bus nužudytas“.
12Tada Izaokas sėjo toje šalyje ir gavo tais metais šimteriopai; o VIEŠPATS jį laimino.
13Ir šis žmogus tapo didis ir, kuo toliau, tuo labiau augo, kol pasidarė labai didis;
14nes jis turėjo kaimenių nuosavybę bei bandų nuosavybę ir didelę gausybę tarnų; ir filistinai jam pavydėjo.
15Nes visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę jo tėvo Abraomo dienomis, filistinai užkimšo ir pripylė juos žemių.
16Ir Abimelechas tarė Izaokui: „Eik nuo mūsų; nes tu esi daug galingesnis už mus“.
17Ir Izaokas išvyko iš ten ir pasistatė savo palapinę Geraro slėnyje ir ten gyveno.
18Ir Izaokas vėl iškasė vandens šulinius, kuriuos jie buvo iškasę jo tėvo Abraomo dienomis; nes filistinai buvo juos užkimšę po Abraomo mirties; ir jis juos pavadino vardais, pagal tuos vardus, kuriais juos buvo pavadinęs jo tėvas.
19Ir Izaoko tarnai kasė slėnyje ir ten rado versminio vandens šulinį.
20Ir Geraro kerdžiai barėsi su Izaoko kerdžiais, sakydami: „ Tas vanduo mūsų“; ir jis praminė tą šulinį vardu Esekas; nes jie barėsi su juo.
21Ir jie iškasė kitą šulinį ir dėl jo taip pat susibarė; ir jis jį praminė vardu Sitna.
22Ir jis pasitraukė iš ten ir iškasė kitą šulinį; o dėl šito jie nesibarė; ir jis jį praminė vardu Rehobotas; ir jis tarė: „Nes dabar VIEŠPATS mums padarė vietos ir mes būsime vaisingi toje šalyje“.
23Ir iš ten jis ėjo aukštyn į Beer-Šebą.
24Ir tą pačią naktį jam pasirodė VIEŠPATS ir tarė: „Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas; nebijok, nes aš esu su tavimi ir tave palaiminsiu, ir padauginsiu tavo sėklą dėl mano tarno Abraomo“.
25Ir jis ten pastatė aukurą ir šaukėsi VIEŠPATIES vardo, ir ten pasistatė savo palapinę; ir Izaoko tarnai ten kasė šulinį.
26Tuomet pas jį nuvyko Abimelechas iš Geraro ir Ahuzatas, vienas iš jo draugų, ir jo kariuomenės vyriausiasis vadas Picholas.
27Ir Izaokas jiems tarė: „Ko atėjote pas mane? Jūs juk nekenčiate manęs ir mane išsiuntėte nuo savęs“.
28Ir jie tarė: „Mes aiškiai matėme, kad VIEŠPATS yra su tavimi; ir mes tarėme: ‘Tebūna dabar tarp mūsų priesaika, tarp mūsų ir tavęs, ir sudarykime sandorą su tavimi;
29kad tu mums nedarysi žalos, kaip mes tavęs nelietėme ir kaip mes tau nieko nedarėme, o tik gera, ir ramybėje tave išleidome’; tu dabar esi VIEŠPATIES palaimintasis“.
30Ir jis iškėlė jiems puotą, ir jie valgė bei gėrė.
31Ir jie atsikėlė anksti rytą ir prisiekė vienas kitam; ir Izaokas juos išleido, ir jie nuėjo nuo jo ramybėje.
32Ir įvyko tą pačią dieną, kad Izaoko tarnai atėjo ir jam pasakė apie šulinį, kurį jie buvo iškasę, ir jam tarė: „Mes radome vandens“.
33Ir jis jį pavadino Šeba; todėl to miesto vardas ligi šios dienos yra Beer-Šeba.
34O Ezavas buvo keturiasdešimties metų, kai jis ėmė į žmonas hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basematą;
35kurios Izaokui ir Rebekai buvo dvasios sielvartas.