Bible

1 Ir šalyje buvo badas, neskaitant ano, pirmo bado, kuris buvo Abraomo dienomis. Ir Izaokas nuvyko pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą. 2 Ir VIEŠPATS jam pasirodė ir tarė: „Nesileisk į Egiptą; gyvenk šalyje, apie kurią aš tau pasakysiu; 3 laikinai apsigyvenk šioje šalyje, o aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave; nes tau ir tavo sėklai aš duosiu visas šias šalis, ir aš įvykdysiu priesaiką, kurią prisiekiau tavo tėvui Abraomui; 4 aš padauginsiu tavo sėklą kaip dangaus žvaigždes ir duosiu tavo sėklai visas šias šalis; ir tavo sėkloje bus palaimintos visos žemės tautos; 5 kadangi Abraomas pakluso mano balsui ir laikėsi mano įpareigojimo, mano įsakymų, mano įstatų ir mano įstatymų“. 6 Ir Izaokas apsigyveno Gerare; 7 ir tos vietos vyrai klausinėjo jį apie jo žmoną; ir jis sakė: „Ji mano sesuo“; nes jis bijojo sakyti: „ Ji mano žmona; kad, – jis tarė, – tos vietos vyrai manęs nenužudytų dėl Rebekos, nes ji buvo graži pažiūrėti“. 8 Ir įvyko, jam ten būnant ilgą laiką, kad filistinų karalius Abimelechas pažiūrėjo pro langą ir pamatė, ir štai Izaokas žaidė su savo žmona Rebeka. 9 Ir Abimelechas pašaukė Izaoką ir tarė: „Štai tikrai ji tavo žmona; o kaip tu sakei: ‘Ji mano sesuo‘?“ Ir Izaokas jam tarė: „Kadangi aš sakiau: ‘Kad aš dėl jos nemirčiau’“. 10 Ir Abimelechas tarė: „Kas tai yra, ką tu mums padarei? Vienas iš tautos lengvai būtų galėjęs sugulti su tavo žmona, ir tu būtum užtraukęs ant mūsų kaltę“. 11 Ir Abimelechas įpareigojo visą savo tautą, sakydamas: „Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, tikrai bus nužudytas“. 12 Tada Izaokas sėjo toje šalyje ir gavo tais metais šimteriopai; o VIEŠPATS jį laimino. 13 Ir šis žmogus tapo didis ir, kuo toliau, tuo labiau augo, kol pasidarė labai didis; 14 nes jis turėjo kaimenių nuosavybę bei bandų nuosavybę ir didelę gausybę tarnų; ir filistinai jam pavydėjo. 15 Nes visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę jo tėvo Abraomo dienomis, filistinai užkimšo ir pripylė juos žemių. 16 Ir Abimelechas tarė Izaokui: „Eik nuo mūsų; nes tu esi daug galingesnis už mus“. 17 Ir Izaokas išvyko iš ten ir pasistatė savo palapinę Geraro slėnyje ir ten gyveno. 18 Ir Izaokas vėl iškasė vandens šulinius, kuriuos jie buvo iškasę jo tėvo Abraomo dienomis; nes filistinai buvo juos užkimšę po Abraomo mirties; ir jis juos pavadino vardais, pagal tuos vardus, kuriais juos buvo pavadinęs jo tėvas. 19 Ir Izaoko tarnai kasė slėnyje ir ten rado versminio vandens šulinį. 20 Ir Geraro kerdžiai barėsi su Izaoko kerdžiais, sakydami: „ Tas vanduo mūsų“; ir jis praminė tą šulinį vardu Esekas; nes jie barėsi su juo. 21 Ir jie iškasė kitą šulinį ir dėl jo taip pat susibarė; ir jis jį praminė vardu Sitna. 22 Ir jis pasitraukė iš ten ir iškasė kitą šulinį; o dėl šito jie nesibarė; ir jis jį praminė vardu Rehobotas; ir jis tarė: „Nes dabar VIEŠPATS mums padarė vietos ir mes būsime vaisingi toje šalyje“. 23 Ir iš ten jis ėjo aukštyn į Beer-Šebą. 24 Ir tą pačią naktį jam pasirodė VIEŠPATS ir tarė: „Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas; nebijok, nes aš esu su tavimi ir tave palaiminsiu, ir padauginsiu tavo sėklą dėl mano tarno Abraomo“. 25 Ir jis ten pastatė aukurą ir šaukėsi VIEŠPATIES vardo, ir ten pasistatė savo palapinę; ir Izaoko tarnai ten kasė šulinį. 26 Tuomet pas jį nuvyko Abimelechas iš Geraro ir Ahuzatas, vienas iš jo draugų, ir jo kariuomenės vyriausiasis vadas Picholas. 27 Ir Izaokas jiems tarė: „Ko atėjote pas mane? Jūs juk nekenčiate manęs ir mane išsiuntėte nuo savęs“. 28 Ir jie tarė: „Mes aiškiai matėme, kad VIEŠPATS yra su tavimi; ir mes tarėme: ‘Tebūna dabar tarp mūsų priesaika, tarp mūsų ir tavęs, ir sudarykime sandorą su tavimi; 29 kad tu mums nedarysi žalos, kaip mes tavęs nelietėme ir kaip mes tau nieko nedarėme, o tik gera, ir ramybėje tave išleidome’; tu dabar esi VIEŠPATIES palaimintasis“. 30 Ir jis iškėlė jiems puotą, ir jie valgė bei gėrė. 31 Ir jie atsikėlė anksti rytą ir prisiekė vienas kitam; ir Izaokas juos išleido, ir jie nuėjo nuo jo ramybėje. 32 Ir įvyko tą pačią dieną, kad Izaoko tarnai atėjo ir jam pasakė apie šulinį, kurį jie buvo iškasę, ir jam tarė: „Mes radome vandens“. 33 Ir jis jį pavadino Šeba; todėl to miesto vardas ligi šios dienos yra Beer-Šeba. 34 O Ezavas buvo keturiasdešimties metų, kai jis ėmė į žmonas hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basematą; 35 kurios Izaokui ir Rebekai buvo dvasios sielvartas.