1Po to Abraomas vėl ėmė žmoną, o jos vardas buvo Ketūra.
2Ir ji jam pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.
3Ir Jokšanas pagimdė Šebą ir Dedaną. Ir Dedano sūnūs buvo ašūriečiai, letušai ir leumai.
4Ir Midjano sūnūs buvo Efa, Eferas, Hanochas, Abida ir Eldaa. Visi šitie buvo Ketūros vaikai.
5Ir Abraomas atidavė visa, ką turėjo, Izaokui.
6Bet sūnums sugulovių, kurias Abraomas turėjo, Abraomas davė dovanų ir dar būdamas gyvas juos išsiuntė nuo savo sūnaus Izaoko į rytus, į rytų šalį.
7Ir šios yra Abraomo nugyvento gyvenimo metų dienos: šimtas septyniasdešimt penki metai.
8Tada Abraomas atidavė dvasią ir mirė žiloje senatvėje, senis, pasisotinęs metais, ir buvo surinktas prie savo tautos.
9Ir jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Išmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus Efrono, hetito, lauke, esančiame prieš Mamrę;
10tame lauke, kurį Abraomas nusipirko iš Heto sūnų; ten buvo palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara.
11Ir įvyko, po Abraomo mirties, kad Dievas palaimino jo sūnų Izaoką; ir Izaokas gyveno prie Lachai-Roijo šulinio.
12Na, o šita yra genealogija Išmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui;
13ir tie yra vardai Išmaelio sūnų, pagal jų vardus, pagal jų genealogiją: Išmaelio pirmagimis Nebajotas; Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,
14Mišma, Dūma, Masa,
15Hadaras ir Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma;
16tie yra Išmaelio sūnūs, ir tie yra jų vardai pagal jų miestelius ir pagal jų pilis; dvylika kunigaikščių pagal jų tautas.
17Ir šitie yra Išmaelio gyvenimo metai: šimtas trisdešimt septyneri metai; ir jis atidavė dvasią bei mirė; ir buvo surinktas prie savo tautos.
18Ir jie gyveno nuo Havilos iki Šūro, esančio prieš Egiptą, einant link Asirijos; ir jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.
19Ir šita yra Abraomo sūnaus Izaoko genealogija: Abraomas pagimdė Izaoką;
20o Izaokas buvo keturiasdešimties metų, kai jis ėmė į žmonas Rebeką, siro Betuelio iš Padan-Aramo dukterį, siro Labano seserį.
21Ir Izaokas maldavo VIEŠPATĮ už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga; ir VIEŠPATS davėsi jo išmeldžiamas, ir jo žmona Rebeka pastojo.
22O vaikai jos viduje grūmėsi; ir ji tarė: „Jei taip yra, kodėl esu taip?“ Ir ji nuėjo VIEŠPATIES pasiklausti.
23Ir VIEŠPATS jai tarė: „Dvi tautos yra tavo įsčiose, ir dvi skirtingos tautos persiskirs iš tavo vidurių; ir viena tauta bus galingesnė už kitą tautą; ir vyresnysis tarnaus jaunesniajam“.
24Ir kai išsipildė jos dienos, kad gimdytų, štai buvo jos įsčiose dvyniai.
25Ir pirmasis išėjo raudonas, visas kaip plaukuotas drabužis; ir jie praminė jį vardu Ezavas.
26O paskui išėjo jo brolis, ir jo ranka nutvėrė Ezavo kulnį; ir jis buvo pramintas vardu Jokūbas; o Izaokas buvo šešiasdešimties metų, kai ji juos pagimdė.
27Ir berniukai augo; ir Ezavas buvo sumanus medžiotojas, lauko vyras; o Jokūbas buvo paprastas žmogus, gyvenąs palapinėse.
28Ir Izaokas mylėjo Ezavą, nes jis valgė iš jo žvėrienos; bet Rebeka mylėjo Jokūbą.
29Ir Jokūbas virė viralą; o Ezavas parėjo nuo lauko ir jis buvo nusilpęs;
30ir Ezavas tarė Jokūbui: „Pavalgydink mane, meldžiu tave, šiuo raudonu viralu; nes aš esu nusilpęs“; todėl jį pavadino vardu Edomas.
31Ir Jokūbas tarė: „Parduok man šią dieną savo pirmagimystės teisę“.
32Ir Ezavas tarė: „Štai aš prie mirties ribos; ir kokią gi naudą man duos ši pirmagimystės teisė?“
33Ir Jokūbas tarė: „Prisiek man šią dieną“; ir jis jam prisiekė; ir jis pardavė Jokūbui savo pirmagimystės teisę.
34Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo; ir šis valgė bei gėrė ir atsikėlė bei nuėjo sau; taip Ezavas paniekino savo pirmagimystės teisę.