Genesis 25
1 Po to Abraomas vėl ėmė žmoną, o jos vardas buvo Ketūra.
2 Ir ji jam pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.
3 Ir Jokšanas pagimdė Šebą ir Dedaną. Ir Dedano sūnūs buvo ašūriečiai, letušai ir leumai.
4 Ir Midjano sūnūs buvo Efa, Eferas, Hanochas, Abida ir Eldaa. Visi šitie buvo Ketūros vaikai.
5 Ir Abraomas atidavė visa, ką turėjo, Izaokui.
6 Bet sūnums sugulovių, kurias Abraomas turėjo, Abraomas davė dovanų ir dar būdamas gyvas juos išsiuntė nuo savo sūnaus Izaoko į rytus, į rytų šalį.
7 Ir šios yra Abraomo nugyvento gyvenimo metų dienos: šimtas septyniasdešimt penki metai.
8 Tada Abraomas atidavė dvasią ir mirė žiloje senatvėje, senis, pasisotinęs metais, ir buvo surinktas prie savo tautos.
9 Ir jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Išmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus Efrono, hetito, lauke, esančiame prieš Mamrę;
10 tame lauke, kurį Abraomas nusipirko iš Heto sūnų; ten buvo palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara.
11 Ir įvyko, po Abraomo mirties, kad Dievas palaimino jo sūnų Izaoką; ir Izaokas gyveno prie Lachai-Roijo šulinio.
12 Na, o šita yra genealogija Išmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui;
13 ir tie yra vardai Išmaelio sūnų, pagal jų vardus, pagal jų genealogiją: Išmaelio pirmagimis Nebajotas; Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,
14 Mišma, Dūma, Masa,
15 Hadaras ir Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma;
16 tie yra Išmaelio sūnūs, ir tie yra jų vardai pagal jų miestelius ir pagal jų pilis; dvylika kunigaikščių pagal jų tautas.
17 Ir šitie yra Išmaelio gyvenimo metai: šimtas trisdešimt septyneri metai; ir jis atidavė dvasią bei mirė; ir buvo surinktas prie savo tautos.
18 Ir jie gyveno nuo Havilos iki Šūro, esančio prieš Egiptą, einant link Asirijos; ir jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.
19 Ir šita yra Abraomo sūnaus Izaoko genealogija: Abraomas pagimdė Izaoką;
20 o Izaokas buvo keturiasdešimties metų, kai jis ėmė į žmonas Rebeką, siro Betuelio iš Padan-Aramo dukterį, siro Labano seserį.
21 Ir Izaokas maldavo VIEŠPATĮ už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga; ir VIEŠPATS davėsi jo išmeldžiamas, ir jo žmona Rebeka pastojo.
22 O vaikai jos viduje grūmėsi; ir ji tarė: „Jei taip yra, kodėl esu taip?“ Ir ji nuėjo VIEŠPATIES pasiklausti.
23 Ir VIEŠPATS jai tarė: „Dvi tautos yra tavo įsčiose, ir dvi skirtingos tautos persiskirs iš tavo vidurių; ir viena tauta bus galingesnė už kitą tautą; ir vyresnysis tarnaus jaunesniajam“.
24 Ir kai išsipildė jos dienos, kad gimdytų, štai buvo jos įsčiose dvyniai.
25 Ir pirmasis išėjo raudonas, visas kaip plaukuotas drabužis; ir jie praminė jį vardu Ezavas.
26 O paskui išėjo jo brolis, ir jo ranka nutvėrė Ezavo kulnį; ir jis buvo pramintas vardu Jokūbas; o Izaokas buvo šešiasdešimties metų, kai ji juos pagimdė.
27 Ir berniukai augo; ir Ezavas buvo sumanus medžiotojas, lauko vyras; o Jokūbas buvo paprastas žmogus, gyvenąs palapinėse.
28 Ir Izaokas mylėjo Ezavą, nes jis valgė iš jo žvėrienos; bet Rebeka mylėjo Jokūbą.
29 Ir Jokūbas virė viralą; o Ezavas parėjo nuo lauko ir jis buvo nusilpęs;
30 ir Ezavas tarė Jokūbui: „Pavalgydink mane, meldžiu tave, šiuo raudonu viralu; nes aš esu nusilpęs“; todėl jį pavadino vardu Edomas.
31 Ir Jokūbas tarė: „Parduok man šią dieną savo pirmagimystės teisę“.
32 Ir Ezavas tarė: „Štai aš prie mirties ribos; ir kokią gi naudą man duos ši pirmagimystės teisė?“
33 Ir Jokūbas tarė: „Prisiek man šią dieną“; ir jis jam prisiekė; ir jis pardavė Jokūbui savo pirmagimystės teisę.
34 Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo; ir šis valgė bei gėrė ir atsikėlė bei nuėjo sau; taip Ezavas paniekino savo pirmagimystės teisę.