Genesis 24
1 Ir Abraomas buvo senas, gerai amžiaus palaužtas; ir VIEŠPATS palaimino Abraomą visuose dalykuose.
2 Ir Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris valdė visa, ką jis turėjo: „Meldžiu tave, dėk savo ranką po mano šlaunimi;
3 ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad tu neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių aš gyvenu;
4 bet vyksi į mano kraštą ir pas mano gimines ir paimsi žmoną mano sūnui Izaokui“.
5 Ir tarnas jam tarė: „Galbūt moteris nenorės sekti paskui mane į šitą šalį; ar aš turėsiu sugrąžinti tavo sūnų į kraštą, iš kurio tu atėjai?“
6 Ir Abraomas jam tarė: „Saugokis, kad nesugrąžintum ten mano sūnaus.
7 VIEŠPATS, dangaus Dievas, kuris mane paėmė iš mano tėvo namų ir iš mano giminių šalies, kuris man kalbėjo ir kuris man prisiekė, tardamas: ‘Tavo sėklai aš duosiu šitą šalį’; jis siųs savo angelą pirma tavęs, ir iš ten tu paimsi žmoną mano sūnui.
8 O jei moteris nenorės sekti paskui tave, tuomet tu būsi laisvas nuo šitos mano priesaikos; tik mano sūnaus ten nesugrąžink“.
9 Ir tarnas padėjo savo ranką po savo šeimininko Abraomo šlaunimi ir jam prisiekė dėl šio dalyko.
10 Ir tarnas paėmė dešimt kupranugarių iš savo šeimininko kupranugarių ir išėjo; nes visas jo šeimininko turtas buvo jo rankoje; ir jis pakilo ir nuvyko į Mesopotamiją, į Nahoro miestą.
11 Ir jis suklupdė savo kupranugarius už miesto prie vandens šulinio vakaro metu, tuo metu, kai moterys išeina semti vandens.
12 Ir jis tarė: „O, VIEŠPATIE, mano šeimininko Abraomo Dieve, meldžiu tave, siųsk man šiandien sėkmę ir parodyk gerumą mano šeimininkui Abraomui.
13 Štai aš stoviu čia prie vandens šaltinio; o miesto vyrų dukterys išeina semti vandens.
14 Ir teįvyksta, kad panelė, kuriai aš sakysiu: ‘Meldžiu tave, nuleisk savo ąsotį, kad atsigerčiau’; ir ji atsakytų: ‘Gerk, aš ir tavo kupranugariams duosiu atsigerti’; ji tebūna ta, kurią tu esi paskyręs savo tarnui Izaokui; ir iš to žinosiu, kad parodei gerumą mano šeimininkui“.
15 Ir įvyko, kad jam dar nebaigus kalbėti, štai išėjo Rebeka, kuri buvo gimusi Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnui Betueliui, su savo ąsočiu ant peties.
16 O ta panelė buvo labai gražios išvaizdos, mergelė, ir joks vyras nebuvo jos pažinęs; ir ji nusileido prie šaltinio ir pripildė savo ąsotį, ir užlipo aukštyn.
17 Ir tarnas nubėgo jos pasitikti ir tarė: „Meldžiu tave, leisk man atsigerti truputį vandens iš tavo ąsočio“.
18 O ji tarė: „Gerk, mano viešpatie“; ir ji pasiskubino ir nuleido ąsotį sau ant rankos, ir davė jam gerti.
19 Ir baigusi jam duoti atsigerti, ji tarė: „Aš ir tavo kupranugariams pasemsiu vandens, kol jie atsigers“.
20 Ir ji pasiskubino ir išpylė savo ąsotį į lovį ir vėl nubėgo prie šulinio semti, ir pasėmė visiems jo kupranugariams.
21 O tas žmogus stebėjosi ja ir tylėjo, kad pažinotų, ar VIEŠPATS buvo padaręs jo kelionę sėkmingą, ar ne.
22 Ir įvyko, kad kupranugariams atsigėrus, tas žmogus paėmė auksinį auskarą, pusės šekelio svorio, ir dvi apyrankes jos rankoms, dešimties šekelių svorio aukso;
23 ir tarė: „Kieno tu duktė? Pasakyk man, meldžiu tave; ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?“
24 Ir ji jam tarė: „Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui“.
25 Ji dar tarė jam: „Mes turime tiek šiaudų, tiek pašaro užtektinai, tiek vietos pernakvoti“.
26 Ir tas žmogus nulenkė žemyn galvą ir pagarbino VIEŠPATĮ.
27 Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, mano šeimininko Abraomo Dievas, kuris nepaliko mano šeimininko be savo gailestingumo ir tiesos; man esant kelyje, VIEŠPATS atvedė mane į mano šeimininko brolių namus“.
28 Ir panelė nubėgo bei papasakojo tuos dalykus savo motinos namiškiams.
29 O Rebeka turėjo brolį, jo vardas buvo Labanas; ir Labanas išbėgo laukan pas tą žmogų prie šaltinio.
30 Ir įvyko, kad pamatęs auskarą ir apyrankes ant savo sesers rankų ir išgirdęs savo sesers Rebekos žodžius, sakant: „Taip man kalbėjo tas žmogus“; jis atėjo pas tą žmogų; ir štai, šis stovėjo šalia kupranugarių prie šaltinio.
31 Ir jis tarė: „Įeik, VIEŠPATIES palaimintasis; kodėl stovi lauke? Nes aš paruošiau namus ir vietą kupranugariams“.
32 Ir tas žmogus įėjo į namus; o jis nubalnojo jo kupranugarius ir padavė šiaudų bei pašaro kupranugariams ir vandens jo kojoms ir su juo buvusių vyrų kojoms nuplauti.
33 Ir prieš jį buvo padėta maisto valgyti; bet jis tarė: „Nevalgysiu iki būsiu išsakęs savo pavedimą“. Ir jis sakė: „Kalbėk“.
34 Ir jis tarė: „Aš esu Abraomo tarnas.
35 Ir VIEŠPATS didžiai palaimino mano šeimininką; ir jis tapo didis: jis jam yra davęs kaimenių, bandų, sidabro, aukso, tarnų, tarnaičių, kupranugarių ir asilų.
36 Ir mano šeimininko žmona Sara, būdama sena, pagimdė sūnų mano šeimininkui; ir jis jam davė viską, ką turi.
37 Ir mano šeimininkas mane prisaikdino, tardamas: ‘Neimk mano sūnui žmonos iš dukterų kanaaniečių, kurių šalyje aš gyvenu;
38 bet eik į mano tėvo namus, pas mano gimines, ir imk mano sūnui žmoną’.
39 Ir aš sakiau savo šeimininkui: ‘Galbūt moteris neseks paskui mane’.
40 O jis man tarė: ‘VIEŠPATS, kurio akivaizdoje aš vaikštau, pasiųs su tavimi savo angelą ir padarys tavo kelią sėkmingą; ir tu paimsi mano sūnui žmoną iš mano giminių, iš mano tėvo namų;
41 tada tu būsi laisvas nuo šios mano priesaikos, kai atvyksi pas mano giminę; ir jeigu jie tau jos neduos, tu būsi laisvas nuo mano priesaikos.
42 Ir šią dieną aš atėjau prie šaltinio ir tariau: ‘O, VIEŠPATIE, mano šeimininko Abraomo Dieve, jeigu tu darai sėkmingą mano kelią, kuriuo aš einu;
43 štai aš stoviu prie vandens šaltinio; ir įvyks, kai mergelė išeis semti vandens ir aš jai tarsiu: „Duok man, meldžiu tave, truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio“;
44 ir ji man sakys: „Ir tu pats gerk, ir tavo kupranugariams pasemsiu“; ji tebūna ta moteris, kurią VIEŠPATS yra paskyręs mano šeimininko sūnui’.
45 Ir man dar nebaigus kalbėti savo širdyje, štai išėjo Rebeka su savo ąsočiu ant peties; ir ji nusileido prie šaltinio ir sėmė vandenį; ir aš jai tariau: ‘Duok man, meldžiu tave, atsigerti’.
46 Ir ji pasiskubino ir nukėlė nuo savo pečių savo ąsotį ir tarė: ‘Gerk, aš ir tavo kupranugariams duosiu atsigerti’; taigi aš gėriau, o ji ir kupranugarius pagirdė.
47 Ir aš jos paklausiau ir tariau: ‘Kieno tu duktė?‘ Ir ji tarė: ‘Duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį jam pagimdė Milka’; ir aš uždėjau auskarą ant jos veido ir apyrankes ant jos rankų.
48 Ir aš nulenkiau savo galvą ir pagarbinau VIEŠPATĮ, ir palaiminau VIEŠPATĮ, savo šeimininko Abraomo Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, paimti savo šeimininko brolio dukterį jo sūnui.
49 O dabar, jei pasielgsite su mano šeimininku gerai ir ištikimai, man pasakykite; ir jei ne, man pasakykite; kad aš sukčiau į dešinę arba į kairę“.
50 Tada Labanas ir Betuelis atsakydami tarė: „Iš VIEŠPATIES išėjo tas dalykas; mes negalime tau kalbėti bloga ar gera.
51 Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje; imk ją ir eik, ir ji tebūna tavo šeimininko sūnaus žmona, kaip VIEŠPATS yra kalbėjęs“.
52 Ir įvyko, kai tik Abraomo tarnas išgirdo jų žodžius, jis pagarbino VIEŠPATĮ nusilenkdamas iki žemės.
53 Ir tas tarnas išnešė sidabrinių ir auksinių brangenybių bei drabužių ir davė juos Rebekai; taip pat jis davė vertingų daiktų jos broliui ir jos motinai.
54 Ir jie valgė ir gėrė, jis ir su juo esantys vyrai, ir pasiliko visą naktį; ir jie atsikėlė rytą, ir jis tarė: „Išleiskite mane pas mano šeimininką“.
55 O jos brolis ir jos motina tarė: „Tepasilieka panelė pas mus keletą dienų, mažiausiai dešimtį; po to ji vyks“.
56 Ir jis jiems tarė: „Neužlaikykite manęs, kadangi VIEŠPATS padarė mano kelią sėkmingą; išleiskite mane, kad vykčiau pas savo šeimininką“.
57 Ir jie tarė: „Mes pašauksime panelę ir jos burnos paklausime“.
58 Ir jie pašaukė Rebeką ir jai tarė: „Ar tu eisi su šiuo žmogumi?“ Ir ji tarė: „Eisiu“.
59 Ir jie išsiuntė savo seserį Rebeką bei jos auklę ir Abraomo tarną bei jo vyrus.
60 Ir jie palaimino Rebeką ir jai tarė: „Mūsų seserie tu, būki tūkstančių milijonų motina, ir tavo sėkla tepasisavina vartus tų, kurie jos nekenčia“.
61 Ir pakilo Rebeka bei jos panelės ir jojo ant kupranugarių ir sekė paskui tą žmogų; ir tas tarnas ėmė Rebeką ir nuėjo sau.
62 O Izaokas atėjo nuo Lachaj-Roijo šulinio kelio; nes jis gyveno pietų šalyje.
63 Ir Izaokas pavakaryje išėjo ant lauko apmąstyti; ir jis pakėlė savo akis ir išvydo, ir štai ateina kupranugariai.
64 Ir Rebeka pakėlė savo akis ir pamačiusi Izaoką nulipo nuo kupranugario.
65 Nes ji buvo sakiusi tam tarnui: „Kas yra tas žmogus, kuris eina per lauką mūsų pasitikti?“ O tarnas buvo taręs: „Tai mano šeimininkas“; todėl ji paėmė šydą ir užsidengė.
66 Ir tarnas papasakojo Izaokui visus dalykus, kuriuos jis buvo atlikęs.
67 Ir Izaokas ją įvedė į savo motinos Saros palapinę ir ėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona; ir jis ją mylėjo; ir Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.