1Na, o Saraja, Abramo žmona, nepagimdė jam vaikų; ir ji turėjo egiptietę tarnaitę, kurios vardas Hagara.
2Ir Saraja tarė Abramui: „Štai VIEŠPATS sulaikė mane nuo gimdymo; aš meldžiu tave, įeik pas mano tarnaitę; galbūt per ją gausiu vaikų“. Ir Abramas paklausė Sarajos balso.
3Ir Abramui išgyvenus dešimtį metų Kanaano šalyje, Abramo žmona Saraja ėmė egiptietę Hagarą, savo tarnaitę, ir ją davė savo vyrui Abramui būti jo žmona.
4Ir jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo; o kai ji pamatė, kad pastojo, jos šeimininkė buvo paniekinta jos akyse.
5Ir Saraja tarė Abramui: „Mano skriauda tebūna ant tavęs; aš daviau savo tarnaitę tavo prieglobstin; o kai ji pamatė, kad pastojo, aš buvau paniekinta jos akyse; VIEŠPATS teteisia tarp manęs ir tavęs“.
6Bet Abramas tarė Sarajai: „Štai tavo tarnaitė yra tavo rankoje; daryk jai, kaip tau patinka“. Ir kai Saraja su ja šiurkščiai elgėsi, ta pabėgo nuo jos veido.
7Ir VIEŠPATIES angelas ją rado prie vandens šaltinio dykumoje, prie šaltinio kelyje į Šūrą.
8Ir jis tarė: „Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eisi?“ Ir ji tarė: „Aš bėgu nuo savo šeimininkės Sarajos veido“.
9Ir VIEŠPATIES angelas jai tarė: „Sugrįžk pas savo šeimininkę ir nusižemink po jos rankomis“.
10Ir VIEŠPATIES angelas jai tarė: „Aš nepaprastai padauginsiu tavo sėklą, kad dėl daugybės nebus galima jos suskaičiuoti“.
11Ir VIEŠPATIES angelas jai tarė: „Štai tu nėščia ir pagimdysi sūnų, ir praminsi jį vardu Išmaelis; nes VIEŠPATS išgirdo tavo sielvartą.
12Ir jis bus laukinis žmogus; jo ranka bus prieš visus, o visų ranka prieš jį; ir jis gyvens visų savo brolių akivaizdoje“.
13Ir VIEŠPATĮ, kuris jai kalbėjo, ji praminė vardu: „Tu, Dieve, mane matai“; nes ji sakė: „Ar aš čia žiūrėjau paskui tą, kuris mane mato?“
14Todėl tą šulinį pavadino Beer-Lachai-Roi; štai jis yra tarp Kadešo ir Beredo.
15Ir Hagara pagimdė Abramui sūnų; ir Abramas savo sūnų, kurį pagimdė Hagara, praminė vardu Išmaelis.
16Ir Abramas buvo aštuoniasdešimt šešerių metų, kai Hagara pagimdė Abramui Išmaelį.