1Na, o sakau, kad, kol paveldėtojas yra vaikas, jis niekuo nesiskiria nuo tarno, nors ir yra visų viešpats;
2bet yra globėjų ir valdytojų valdžioje iki tėvo nustatyto laiko.
3Taip ir mes, kai buvome vaikai, buvome pasaulio pradmenų vergijoje;
4bet kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas išsiuntė savo Sūnų, padarytą iš moters, padarytą pavaldžiu įstatymui,
5kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje, kad mes gautume įsūnystę.
6O kadangi esate sūnūs, Dievas išsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, šaukiančią: „Aba, Tėve“.
7Todėl tu jau nebesi tarnas, bet sūnus; o jei sūnus, tuomet Dievo paveldėtojas per Kristų.
8Tačiau tada, kai nepažinojote Dievo, jūs tarnavote tiems, kurie prigimtimi nėra dievai.
9Bet dabar, kai esate pažinę Dievą arba verčiau esate Dievo pažinti, kaipgi vėl gręžiatės į silpnus ir elgetiškus pradmenis, kuriems vėl trokštate vergauti?
10Jūs laikotės dienų ir mėnesių, ir laikų, ir metų.
11Aš bijau dėl jūsų, kad nebūčiau jums triūsą skyręs veltui.
12Broliai, maldauju jus, būkite kaip aš; nes aš esu, kaip jūs: jūs man nepadarėte jokios žalos.
13Jūs žinote, kaip per kūno negalią aš pirmą kartą paskelbiau jums evangeliją.
14Ir jūs nepaniekinote nei neatmetėte mano kūne buvusios pagundos; bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip Kristų Jėzų.
15Tad kurgi yra palaima, apie kurią kalbėjote? Nes aš jums liudiju, kad, jei būtų buvę įmanoma, jūs būtumėte išsilupę savo akis ir jas man atidavę.
16Ar aš tapau jūsų priešu todėl, kad kalbu jums tiesą?
17Jie uoliai jus myli, bet ne gerai; taip, jie nori jus atitraukti, kad jūs juos mylėtumėte.
18Bet gerai būti visada uoliai mylimiems dėl gero, o ne vien tuomet, kai esu pas jus.
19Mano vaikeliai, dėl kurių vėl kenčiu gimdymo skausmus, kol Kristus susiformuos jumyse,
20trokštu dabar būti pas jus ir pakeisti savo balsą; nes aš abejoju dėl jūsų.
21Pasakykite man jūs, trokštantys būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?
22Nes yra parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, kitą iš laisvosios.
23Bet tas iš vergės buvo gimęs pagal kūną; o tas iš laisvosios – per pažadą.
24Tai yra alegorija, nes šios yra dvi sandoros: viena iš Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, kuri yra Agara.
25Nes ši Agara yra Sinajaus kalnas Arabijoje ir atitinka Jeruzalę, kuri dabar yra, ir yra vergystėje su savo vaikais.
26Bet Jeruzalė, esanti aukštai, yra laisva, kuri yra visų mūsų motina.
27Nes yra parašyta: „Džiaukis, nevaisingoji, kuri negimdai; pratrūk ir šauk tu, neturinti gimdymo skausmų; nes apleistoji turi daug daugiau vaikų, negu turinčioji vyrą“.
28Na, o mes, broliai, kaip Izaokas buvo, esame pažado vaikai.
29Bet kaip tuomet tas, kuris gimė pagal kūną, persekiojo tą, kuris gimė pagal Dvasią, taip ir dabar.
30Tačiau ką sako Raštas? „Išvaryk vergę ir jos sūnų; nes vergės sūnus nebus paveldėtojas su laisvosios sūnumi“.
31Taip tad, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.