Galatians 4
1 Na, o sakau, kad, kol paveldėtojas yra vaikas, jis niekuo nesiskiria nuo tarno, nors ir yra visų viešpats;
2 bet yra globėjų ir valdytojų valdžioje iki tėvo nustatyto laiko.
3 Taip ir mes, kai buvome vaikai, buvome pasaulio pradmenų vergijoje;
4 bet kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas išsiuntė savo Sūnų, padarytą iš moters, padarytą pavaldžiu įstatymui,
5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje, kad mes gautume įsūnystę.
6 O kadangi esate sūnūs, Dievas išsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, šaukiančią: „Aba, Tėve“.
7 Todėl tu jau nebesi tarnas, bet sūnus; o jei sūnus, tuomet Dievo paveldėtojas per Kristų.
8 Tačiau tada, kai nepažinojote Dievo, jūs tarnavote tiems, kurie prigimtimi nėra dievai.
9 Bet dabar, kai esate pažinę Dievą arba verčiau esate Dievo pažinti, kaipgi vėl gręžiatės į silpnus ir elgetiškus pradmenis, kuriems vėl trokštate vergauti?
10 Jūs laikotės dienų ir mėnesių, ir laikų, ir metų.
11 Aš bijau dėl jūsų, kad nebūčiau jums triūsą skyręs veltui.
12 Broliai, maldauju jus, būkite kaip aš; nes aš esu, kaip jūs: jūs man nepadarėte jokios žalos.
13 Jūs žinote, kaip per kūno negalią aš pirmą kartą paskelbiau jums evangeliją.
14 Ir jūs nepaniekinote nei neatmetėte mano kūne buvusios pagundos; bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip Kristų Jėzų.
15 Tad kurgi yra palaima, apie kurią kalbėjote? Nes aš jums liudiju, kad, jei būtų buvę įmanoma, jūs būtumėte išsilupę savo akis ir jas man atidavę.
16 Ar aš tapau jūsų priešu todėl, kad kalbu jums tiesą?
17 Jie uoliai jus myli, bet ne gerai; taip, jie nori jus atitraukti, kad jūs juos mylėtumėte.
18 Bet gerai būti visada uoliai mylimiems dėl gero, o ne vien tuomet, kai esu pas jus.
19 Mano vaikeliai, dėl kurių vėl kenčiu gimdymo skausmus, kol Kristus susiformuos jumyse,
20 trokštu dabar būti pas jus ir pakeisti savo balsą; nes aš abejoju dėl jūsų.
21 Pasakykite man jūs, trokštantys būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?
22 Nes yra parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, kitą iš laisvosios.
23 Bet tas iš vergės buvo gimęs pagal kūną; o tas iš laisvosios – per pažadą.
24 Tai yra alegorija, nes šios yra dvi sandoros: viena iš Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, kuri yra Agara.
25 Nes ši Agara yra Sinajaus kalnas Arabijoje ir atitinka Jeruzalę, kuri dabar yra, ir yra vergystėje su savo vaikais.
26 Bet Jeruzalė, esanti aukštai, yra laisva, kuri yra visų mūsų motina.
27 Nes yra parašyta: „Džiaukis, nevaisingoji, kuri negimdai; pratrūk ir šauk tu, neturinti gimdymo skausmų; nes apleistoji turi daug daugiau vaikų, negu turinčioji vyrą“.
28 Na, o mes, broliai, kaip Izaokas buvo, esame pažado vaikai.
29 Bet kaip tuomet tas, kuris gimė pagal kūną, persekiojo tą, kuris gimė pagal Dvasią, taip ir dabar.
30 Tačiau ką sako Raštas? „Išvaryk vergę ir jos sūnų; nes vergės sūnus nebus paveldėtojas su laisvosios sūnumi“.
31 Taip tad, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.