1Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, nukreipk savo veidą prieš Seyro kalną ir pranašauk prieš jį,
3ir sakyk jam: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš esu prieš tave, o Seyro kalne, ir aš ištiesiu savo ranką prieš tave ir paversiu tave visiška dykyne.
4Aš nusiaubsiu tavo miestus, ir tu būsi dykyne, ir tu žinosi, kad aš esu VIEŠPATS.
5Kadangi tu nuolat nekentei ir praliejai Izraelio vaikų kraują kalavijo galia jų nelaimės metu, jų neteisybės pabaigos metu;
6todėl, kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – aš paruošiu tave kraujui, ir kraujas persekios tave; kadangi tu neturėjai neapykantos kraujui, tai kraujas persekios tave.
7Taip aš paversiu Seyro kalną dykynių dykyne ir iš jo iškirsiu išeinantį ir sugrįžtantį.
8Ir pripildysiu jo kalnus jo užmuštųjų; tavo kalvose, tavo slėniuose ir visose tavo upėse kris nužudytieji kalaviju.
9Tave paversiu amžina dykyne, ir tavo miestai nesugrįš; ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.
10Kadangi tu sakei: „Šios dvi tautos ir šios dvi šalys bus mano, ir mes jas pasisavinsime“, nors ten buvo VIEŠPATS;
11todėl, kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – aš pasielgsiu pagal tavo pyktį ir pagal tavo pavydą, kuriuos išreiškei iš neapykantos jiems; ir pasidarysiu tarp jų žinomas, kai tave būsiu nuteisęs.
12Ir tu žinosi, kad aš – VIEŠPATS ir kad girdėjau visus tavo piktžodžiavimus, kuriuos ištarei prieš Izraelio kalnus, sakydamas: „Jie ištuštėję, jie mums duoti kad prarytume“.
13Taip savo burna jūs didžiavotės prieš mane ir dauginote prieš mane savo žodžius; aš juos girdėjau’.
14Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Kai visa žemė džiaugsis, aš padarysiu tave dykyne.
15Kaip tu džiaugeisi Izraelio namų nuosavybe, kad ji buvo tuščia, taip aš tau padarysiu; tu būsi dykynė, o Seyro kalne ir visa Idumėja, būtent visa; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.