Ezekiel 26
1 Ir vienuoliktaisiais metais, pirmąją mėnesio dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2 „Žmogaus sūnau, kadangi Tyras sakė prieš Jeruzalę: ‘Aha, sugriauta ta, kuri buvo tautų vartai; ji atsisuko į mane; aš būsiu pripildytas, dabar ji ištuštėjusi’;
3 todėl taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Štai aš esu prieš tave, Tyre, ir priversiu ateiti prieš tave daug tautų, kaip jūra priverčia pakilti savo bangas.
4 Jos sunaikins Tyro sienas ir nugriaus jo bokštus; taip pat aš nuo jo nušluosiu jo dulkes ir padarysiu jį kaip uolos viršūnę.
5 Jis bus tinklų ištiesimo vieta jūros viduryje; nes aš tai kalbėjau, – sako Viešpats DIEVAS; – ir jis taps grobiu tautoms.
6 O jo dukterys, esančios laukuose, bus nužudytos kalaviju; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.
7 Nes taip sako Viešpats DIEVAS: „Štai aš ant Tyro atvesiu iš šiaurės Babilono karalių Nebukadrecarą, karalių karalių, su žirgais, su vežimais, su raiteliais, būriais ir su daugybe liaudies.
8 Jis tavo dukteris nužudys laukuose kalaviju; jis pastatys prieš tave fortą, supils prieš tave kalną ir pakels prieš tave skydą.
9 Jis nukreips prieš tavo sienas karo mašinas ir nugriaus tavo bokštus kirviais.
10 Dėl jo žirgų gausos tave apdengs jų dulkės; nuo raitelių, nuo ratų ir nuo vežimų triukšmo drebės tavo sienos, kai jis įeis į tavo vartus, kaip įeinama į miestą, kuriame yra padaryta spraga.
11 Savo žirgų kanopomis jis sutryps visas tavo gatves; tavo tautą jis žudys kalaviju, ir tavo tvirtos įgulos nuvirs žemėn.
12 Jie pagrobs tavo turtus, išplėš tavo prekes; nugriaus tavo sienas, sunaikins tavo geistinus namus; ir suvers į vandenį tavo akmenis, tavo medieną bei tavo dulkes.
13 Ir aš padarysiu, kad liausis tavo dainų skambesys; ir nebesigirdės tavo arfų garso.
14 Ir padarysiu tave kaip uolos viršūnę; tu būsi vieta tinklams ištiesti; tu nebebūsi atstatytas; nes aš, VIEŠPATS, tai kalbėjau“, – sako Viešpats DIEVAS.
15 Taip sako Viešpats DIEVAS Tyrui: „Argi nedrebės salos nuo tavo griuvimo garso, kai šauks sužeistieji, kai skerdynės vyks tavo tarpe?
16 Tada visi jūros kunigaikščiai nužengs nuo savo sostų, padės į šalį savo apsiaustus ir nusivilks savo siuvinėtus drabužius; jie apsivilks drebėjimu; jie sėdės ant žemės ir kiekvienu momentu drebės, ir bus apstulbę dėl tavęs.
17 Jie dėl tavęs imsis raudos ir tau sakys: ‘Kaipgi tu sunaikintas, kuris buvai apgyvendintas jūreivių, garsusis mieste, kuris buvai galingas jūroje, tu ir tavo gyventojai, sukeliantys siaubą dažnai jį lankantiems!’
18 Na, o salos drebės tavo kritimo dieną; taip, salos, esančios jūroje, sunerims dėl tavo išėjimo.
19 Nes taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Kai tave padarysiu apleistu miestu, tokiu, kaip negyvenami miestai; kai atvesiu aukštyn ant tavęs gelmę, ir dideli vandenys apdengs tave;
20 kai aš nugramzdinsiu tave su nužengiančiais į duobę su senų laikų tauta ir patalpinsiu tave žemutinėse žemės dalyse, senose dykvietėse, su nužengiančiais į duobę, kad tu nebūtum apgyvendintas; ir aš pastatysiu šlovę gyvųjų šalyje;
21 aš padarysiu tave siaubu, ir tavęs nebebus; nors tavęs ieškos, tačiau niekada neberas, – sako Viešpats DIEVAS’“.