1Ir vienuoliktaisiais metais, pirmąją mėnesio dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, kadangi Tyras sakė prieš Jeruzalę: ‘Aha, sugriauta ta, kuri buvo tautų vartai; ji atsisuko į mane; aš būsiu pripildytas, dabar ji ištuštėjusi’;
3todėl taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Štai aš esu prieš tave, Tyre, ir priversiu ateiti prieš tave daug tautų, kaip jūra priverčia pakilti savo bangas.
4Jos sunaikins Tyro sienas ir nugriaus jo bokštus; taip pat aš nuo jo nušluosiu jo dulkes ir padarysiu jį kaip uolos viršūnę.
5Jis bus tinklų ištiesimo vieta jūros viduryje; nes aš tai kalbėjau, – sako Viešpats DIEVAS; – ir jis taps grobiu tautoms.
6O jo dukterys, esančios laukuose, bus nužudytos kalaviju; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.
7Nes taip sako Viešpats DIEVAS: „Štai aš ant Tyro atvesiu iš šiaurės Babilono karalių Nebukadrecarą, karalių karalių, su žirgais, su vežimais, su raiteliais, būriais ir su daugybe liaudies.
8Jis tavo dukteris nužudys laukuose kalaviju; jis pastatys prieš tave fortą, supils prieš tave kalną ir pakels prieš tave skydą.
9Jis nukreips prieš tavo sienas karo mašinas ir nugriaus tavo bokštus kirviais.
10Dėl jo žirgų gausos tave apdengs jų dulkės; nuo raitelių, nuo ratų ir nuo vežimų triukšmo drebės tavo sienos, kai jis įeis į tavo vartus, kaip įeinama į miestą, kuriame yra padaryta spraga.
11Savo žirgų kanopomis jis sutryps visas tavo gatves; tavo tautą jis žudys kalaviju, ir tavo tvirtos įgulos nuvirs žemėn.
12Jie pagrobs tavo turtus, išplėš tavo prekes; nugriaus tavo sienas, sunaikins tavo geistinus namus; ir suvers į vandenį tavo akmenis, tavo medieną bei tavo dulkes.
13Ir aš padarysiu, kad liausis tavo dainų skambesys; ir nebesigirdės tavo arfų garso.
14Ir padarysiu tave kaip uolos viršūnę; tu būsi vieta tinklams ištiesti; tu nebebūsi atstatytas; nes aš, VIEŠPATS, tai kalbėjau“, – sako Viešpats DIEVAS.
15Taip sako Viešpats DIEVAS Tyrui: „Argi nedrebės salos nuo tavo griuvimo garso, kai šauks sužeistieji, kai skerdynės vyks tavo tarpe?
16Tada visi jūros kunigaikščiai nužengs nuo savo sostų, padės į šalį savo apsiaustus ir nusivilks savo siuvinėtus drabužius; jie apsivilks drebėjimu; jie sėdės ant žemės ir kiekvienu momentu drebės, ir bus apstulbę dėl tavęs.
17Jie dėl tavęs imsis raudos ir tau sakys: ‘Kaipgi tu sunaikintas, kuris buvai apgyvendintas jūreivių, garsusis mieste, kuris buvai galingas jūroje, tu ir tavo gyventojai, sukeliantys siaubą dažnai jį lankantiems!’
18Na, o salos drebės tavo kritimo dieną; taip, salos, esančios jūroje, sunerims dėl tavo išėjimo.
19Nes taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Kai tave padarysiu apleistu miestu, tokiu, kaip negyvenami miestai; kai atvesiu aukštyn ant tavęs gelmę, ir dideli vandenys apdengs tave;
20kai aš nugramzdinsiu tave su nužengiančiais į duobę su senų laikų tauta ir patalpinsiu tave žemutinėse žemės dalyse, senose dykvietėse, su nužengiančiais į duobę, kad tu nebūtum apgyvendintas; ir aš pastatysiu šlovę gyvųjų šalyje;
21aš padarysiu tave siaubu, ir tavęs nebebus; nors tavęs ieškos, tačiau niekada neberas, – sako Viešpats DIEVAS’“.