1Ir jis man tarė: „Žmogaus sūnau, stokis ant savo kojų, ir aš tau kalbėsiu“.
2Jam prakalbus į mane, dvasia įėjo į mane ir pastatė mane ant mano kojų, kai aš girdėjau jį, kalbantį man.
3Ir jis man tarė: „Žmogaus sūnau, aš tave siunčiu pas Izraelio vaikus, pas maištaujančią tautą, kurie maištavo prieš mane; jie ir jų tėvai nusižengė prieš mane iki pat šios dienos.
4Nes jie įžūlūs vaikai ir kietaširdžiai. Pas juos aš tave siunčiu; ir tu jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS’.
5O jie, ar jie klausys, ar jie susilaikys (nes jie yra maištaujantys namai), tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų.
6O tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir nebijok jų žodžių, nors erškėčiai ir dygliai yra su tavimi, ir tu gyveni tarp skorpionų; nebijok jų žodžių ir nebūk sunerimęs nuo jų žvilgsnių, nors jie yra maištingi namai.
7Ir tu jiems kalbėk mano žodžius, ar jie klausysis, ar jie susilaikys; nes jie yra labai maištingi.
8Bet tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką aš tau kalbu: ‘Nebūk maištingas kaip anie maištingi namai; atverk savo burną ir valgyk, ką aš tau duodu’“.
9Ir kai pažvelgiau, štai ranka, ištiesta į mane; ir štai joje buvo knygos ritinys;
10ir jis išskleidė jį prieš mane; ir jis buvo prirašytas viduje ir išorėje; ir jame buvo užrašytos raudos, gedulas ir vargas.