Ezekiel 1
1 Na, o trisdešimtaisiais metais, ketvirtąjį mėnesį, penktąją to mėnesio dieną, man esant tarp belaisvių prie Kebaro upės, atsitiko, kad atsivėrė dangūs, ir aš mačiau Dievo regėjimus.
2 To mėnesio penktąją dieną, tai buvo penktieji karaliaus Jehoachino nelaisvės metai,
3 VIEŠPATIES žodis aiškiai atėjo Buzio sūnui kunigui Ezekieliui, chaldėjų šalyje prie Kebaro upės; ir ten ant jo buvo VIEŠPATIES ranka.
4 Aš pažiūrėjau, ir štai iš šiaurės atėjo viesulas, didelis debesis, apsupanti ugnis, ir aplinkui ją buvo šviesa, ir iš jos vidurio, iš ugnies vidurio, tarsi gintaro spalva.
5 Taip pat iš jos vidurio atėjo keturių gyvų sutvėrimų panašumai. Ir tokia buvo jų išvaizda: jie turėjo žmogaus panašumą.
6 Ir kiekvienas turėjo keturis veidus ir kiekvienas keturis sparnus.
7 Jų kojos buvo tiesios kojos; o jų kojų padai buvo kaip veršio kojų padai; ir jie žėrėjo tarsi nublizginto vario spalva.
8 Po jų sparnais keturiuose jų šonuose jie turėjo žmogaus rankas; ir tie keturi turėjo savo veidus ir savo sparnus.
9 Jų sparnai buvo sujungti vienas su kitu; jie eidami nesisukinėjo; jie kiekvienas ėjo tiesiai pirmyn.
10 O jų veidų išvaizda, jie visi keturi dešinėje pusėje turėjo žmogaus veidą ir liūto veidą; ir visi keturi kairėje pusėje turėjo jaučio veidą; taip pat visi keturi turėjo erelio veidą.
11 Tokie buvo jų veidai; ir jų sparnai buvo ištiesti į viršų; kiekvieno jų du sparnai buvo susijungę vienas su kitu, o kiti du dengė jų kūnus.
12 Ir jie kiekvienas ėjo tiesiai pirmyn; kur dvasia norėjo eiti – ten jie ėjo; ir eidami jie nesisukiojo.
13 O dėl gyvųjų sutvėrimų panašumo, jų išvaizda buvo kaip degančios ugnies žarijos ir kaip žibintų išvaizda; judėjo tarp gyvųjų sutvėrimų šen bei ten; ir ugnis buvo šviesi, o iš ugnies išėjo žaibas.
14 Gyvieji sutvėrimai judėjo pirmyn ir atgal, atrodydami tarsi žaibavimas.
15 Na, o man bežiūrint į gyvus sutvėrimus, štai vienas ratas ant žemės, šalia gyvųjų sutvėrimų su keturiais veidais.
16 Ratų išvaizda ir jų padarymas buvo tarsi berilio spalva; ir visi keturi buvo vienodai panašūs; jų išvaizda ir jų padarymas buvo tarsi ratas rato viduje.
17 Kai jie ėjo, jie ėjo į savo keturias puses; eidami jie nesisukiojo.
18 O dėl jų žiedų, jie buvo tokie aukšti, kad buvo bauginantys; ir jų žiedai, aplink juos visus keturis, buvo pilni akių.
19 Gyviems sutvėrimams einant, ratai ėjo šalia jų; o gyviems sutvėrimams pakylant nuo žemės, kilo ir ratai.
20 Kur dvasia norėjo eiti, jie ėjo, ten, kur jų dvasia norėjo eiti; ir ratai pakildavo priešais juos; nes gyvojo sutvėrimo dvasia buvo ratuose.
21 Aniems einant, ir tie ėjo; o kai anie sustodavo, tie sustodavo; aniems pakylant nuo žemės, ir ratai pakildavo priešais juos; nes gyvojo sutvėrimo dvasia buvo ratuose.
22 Ir tvirtumos, esančios ant gyvojo sutvėrimo galvų, panašumas buvo kaip spalva bauginančio krištolo, ištiesto aukštai virš jų galvų.
23 O po tvirtuma buvo jų sparnai tiesiai vienas į kitą; kiekvienas turėjo po du, jų kūnus apdengiančius šioje pusėje ir kiekvienas turėjo po du, jų kūnus apdengiančius anoje pusėje.
24 Ir jiems einant, girdėjau jų sparnų ūžimą, kaip didelių vandenų ūžimą, kaip Visagalio balsą, kalbos balsą, kaip kariuomenės triukšmą; sustoję, jie nuleisdavo savo sparnus.
25 Ir buvo balsas iš tvirtumos, esančios viršum jų galvų, kai jie sustojo ir nuleido savo sparnus.
26 O virš tvirtumos, esančios viršum jų galvų, buvo panašumas į sostą, kaip safyro akmens išvaizda; o ant sosto panašumo buvo tarsi žmogaus išvaizdos panašumas ant jo.
27 Ir aš mačiau tarsi gintaro spalvą, kaip ugnies išvaizdą iš vidaus aplinkui, nuo jo juosmens išvaizdos į viršų ir nuo jo juosmens išvaizdos žemyn, aš mačiau tarsi išvaizdą ugnies, ir ji aplinkui švietė.
28 Kaip išvaizda lanko, esančio lietaus dieną debesyje, tokia buvo išvaizda aplinkui esančios šviesos. Tokia buvo VIEŠPATIES šlovės panašumo išvaizda. Ir tai pamatęs, aš kritau veidu žemėn ir išgirdau kalbančiojo balsą.