Exodus 8— LTKJV

¹Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako VIEŠPATS: Išleisk mano tautą, kad jie man tarnautų.

²O jei atsisakysi juos išleisti, štai aš ištiksiu visas tavo ribas varlėmis;

³ir upė gausiai duos varlių, kurios eis į viršų ir ateis į tavo namus, į tavo miegamąjį, ant tavo lovos, į tavo tarnų namus ir ant tavo tautos, į tavo krosnis ir į tavo duonkubilius;

⁴ir varlės lips aukštyn tiek ant tavęs, tiek ant tavo tautos, tiek ant tavo visų tarnų’“.

⁵Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo ranką su savo lazda virš upelių, virš upių, virš tvenkinių ir padaryk, kad varlės liptų ant Egipto žemės’“.

⁶Ir Aaronas ištiesė savo ranką virš Egipto vandenų; ir varlės lipo aukštyn ir apdengė Egipto šalį.

⁷Ir burtininkai taip padarė savo kerais ir atvedė aukštyn varles ant Egipto šalies.

⁸Tada faraonas, pašaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: „Maldaukite VIEŠPATĮ, kad jis pašalintų varles nuo manęs ir nuo mano tautos; ir aš išleisiu tautą, kad jie aukotų VIEŠPAČIUI“.

⁹Ir Mozė tarė faraonui: „Turėk šią šlovę už mane; kada turiu maldauti už tave, už tavo tarnus ir už tavo tautą, kad varles išnaikintų nuo tavęs ir iš tavo namų, kad jos tik upėje pasiliktų?“

¹⁰Ir jis tarė: „Rytoj“. Ir jis tarė: „ Tebūna pagal tavo žodį; kad žinotum, jog nėra nei vieno lygaus VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui.

¹¹Ir varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir nuo tavo tautos; jos pasiliks tik upėje“.

¹²Ir Mozė ir Aaronas išėjo nuo faraono; ir Mozė šaukėsi VIEŠPATIES dėl varlių, kurias jis buvo atvedęs prieš faraoną.

¹³Ir VIEŠPATS padarė pagal Mozės žodį; ir varlės išdvėsė iš namų, iš kaimų ir iš laukų.

¹⁴Ir jie surinko jas į krūvas; ir šalis smirdėjo.

¹⁵Bet faraonas, matydamas, kad buvo atokvėpis, užkietino savo širdį ir jų neklausė; kaip VIEŠPATS buvo sakęs.

¹⁶Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo lazdą ir suduok į žemės dulkes, kad jos pavirstų utėlėmis visoje Egipto šalyje’“.

¹⁷Ir jie taip padarė; nes Aaronas ištiesė savo ranką su savo lazda ir sudavė į žemės dulkes, ir jos pavirto utėlėmis ant žmonių ir ant gyvulių; visos žemės dulkės pavirto utėlėmis visoje Egipto šalyje.

¹⁸Ir burtininkai taip darė savo kerais, kad išgautų utėlių, bet jie negalėjo; taigi utėlės buvo ant žmonių ir ant gyvulių.

¹⁹Tada burtininkai tarė faraonui: „Tai Dievo pirštas“; o faraono širdis užkietėjo, ir jis jų neklausė; kaip VIEŠPATS buvo sakęs.

²⁰Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Atsikelk anksti rytą ir stokis faraono akivaizdon; štai jis išeina prie vandens; ir jam sakyk: ‘Taip sako VIEŠPATS: Išleisk mano tautą, kad jie man tarnautų.

²¹Kitaip, jei tu neišleisi mano tautos, štai aš atsiųsiu musių spiečius ant tavęs, ant tavo tarnų, ant tavo tautos ir į tavo namus; ir egiptiečių namai bus pilni musių spiečių ir taip pat žemė, ant kurios jie yra.

²²Ir tą dieną aš atskirsiu Gošeno šalį, kurioje gyvena mano tauta, kad ten nebūtų musių spiečių; tuo tikslu, kad žinotum, jog aš esu VIEŠPATS žemės viduryje.

²³Ir aš padarysiu skirtumą tarp mano tautos ir tavo tautos; rytoj bus šitas ženklas’“.

²⁴Ir VIEŠPATS taip padarė; ir didžiulis musių spiečius atskrido į faraono namus, į jo tarnų namus ir į visą Egipto šalį; žemė buvo pagadinta dėl to musių spiečiaus.

²⁵Ir faraonas, pašaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: „Eikite, aukokite savo Dievui šioje šalyje“.

²⁶O Mozė tarė: „Nedera taip daryti; nes mes aukosime egiptiečių pasibjaurėjimą VIEŠPAČIUI, savo Dievui; štai jei mes aukosime egiptiečių pasibjaurėjimą jų akyse, argi jie mūsų neužmėtys akmenimis?

²⁷Mes eisime trijų dienų kelionę į dykumą ir aukosime VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip jis mums įsakys“.

²⁸Ir faraonas tarė: „Aš jus išleisiu, kad jūs aukotumėte VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui, dykumoje; tik nenueikite labai toli; maldaukite už mane“.

²⁹Ir Mozė tarė: „Štai iš tavęs išėjęs aš maldausiu VIEŠPATĮ, kad rytoj musių spiečiai pasišalintų nuo faraono, nuo jo tarnų ir jo tautos; bet daugiau tenesielgia faraonas apgaulingai, neišleisdamas tautos VIEŠPAČIUI aukoti“.

³⁰Ir Mozė išėjo iš faraono ir maldavo VIEŠPATĮ.

³¹Ir VIEŠPATS padarė pagal Mozės žodį: jis pašalino musių spiečius nuo faraono, nuo jo tarnų ir nuo jo tautos; nei vienos nebeliko.

³²Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos.