1Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai aš tave padariau dievu faraonui; o tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas.
2Kalbėk viską, ką aš tau įsakau; o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų Izraelio vaikus iš savo šalies.
3O aš užkietinsiu faraono širdį ir padauginsiu savo ženklus ir stebuklus Egipto šalyje.
4Bet faraonas jūsų neklausys, kad aš uždėčiau savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesčiau iš Egipto šalies savo kariuomenes ir savo tautą, Izraelio vaikus.
5Ir egiptiečiai žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai ištiesiu savo ranką ant Egipto ir išvesiu iš jų tarpo Izraelio vaikus“.
6Ir Mozė ir Aaronas padarė, kaip VIEŠPATS jiems įsakė, taip jie padarė.
7O Mozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trijų metų, kai jie kalbėjo faraonui.
8Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, sakydamas:
9„Kai faraonas kalbės jums, sakydamas: ‘Padarykite sau stebuklą’; tada sakyk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir numesk ją priešais faraoną’, ji pavirs gyvate“.
10Ir Mozė ir Aaronas įėjo pas faraoną ir jie padarė taip, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs; ir Aaronui numetus savo lazdą priešais faraoną ir jo tarnus, ji pavirto gyvate.
11Tada faraonas irgi pasišaukė išminčių ir burtininkų; na, o Egipto burtininkai, jie irgi savo kerais taip pat padarė.
12Nes jie numetė kiekvienas savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis; bet Aarono lazda prarijo jų lazdas.
13Ir jis užkietino faraono širdį, kad jis jų neklausė; kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs.
14Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Faraono širdis užkietėjusi, jis atsisako išleisti tautą.
15Eik ryte pas faraoną; štai jis išeina prie vandens; o tu atsistok prieš jį, ateinantį prie upės kranto; ir tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate, pasiimk į ranką.
16Ir jam sakyk: ‘VIEŠPATS, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: „Išleisk mano tautą, kad jie man tarnautų dykumoje“; ir štai lig šiol tu nenorėjai klausyti.
17Taip sako VIEŠPATS: „Iš to tu pažinsi, kad aš esu VIEŠPATS: štai aš suduosiu mano rankoje esančia lazda į vandenis, kurie yra upėje, ir jie pavirs krauju.
18Ir upėje esančios žuvys išdvės, ir upė smirdės; ir egiptiečiai bjaurėsis gerti upės vandenį’“.
19Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir ištiesk savo ranką virš Egipto vandenų, virš jų upelių, virš jų upių ir virš jų tvenkinių, ir virš visų jų vandens telkinių, kad jie pavirstų krauju; ir kad būtų kraujas visoje Egipto šalyje, tiek mediniuose, tiek akmeniniuose induose ’“.
20Ir Mozė ir Aaronas padarė taip, kaip VIEŠPATS įsakė; ir jis pakėlė lazdą ir sudavė į vandenis, esančius upėje, faraono ir jo tarnų akivaizdoje; ir visi upėje esantys vandenys pavirto krauju.
21Ir upėje esančios žuvys išdvėsė; ir upė smirdėjo, ir egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės; ir kraujas buvo visoje Egipto šalyje.
22Ir Egipto burtininkai taip padarė savo kerais; ir faraono širdis buvo užkietėjusi, ir jis jų neklausė; kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs.
23Ir faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namus, ir jis nepakreipė į tai savo širdies.
24O visi egiptiečiai aplink upę kasė gėrimui vandens; nes jie negalėjo gerti iš upės vandens.
25Ir išsipildė septynios dienos po to, kai VIEŠPATS buvo ištikęs upę.