Exodus 7
1 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai aš tave padariau dievu faraonui; o tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas.
2 Kalbėk viską, ką aš tau įsakau; o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų Izraelio vaikus iš savo šalies.
3 O aš užkietinsiu faraono širdį ir padauginsiu savo ženklus ir stebuklus Egipto šalyje.
4 Bet faraonas jūsų neklausys, kad aš uždėčiau savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesčiau iš Egipto šalies savo kariuomenes ir savo tautą, Izraelio vaikus.
5 Ir egiptiečiai žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai ištiesiu savo ranką ant Egipto ir išvesiu iš jų tarpo Izraelio vaikus“.
6 Ir Mozė ir Aaronas padarė, kaip VIEŠPATS jiems įsakė, taip jie padarė.
7 O Mozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trijų metų, kai jie kalbėjo faraonui.
8 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, sakydamas:
9 „Kai faraonas kalbės jums, sakydamas: ‘Padarykite sau stebuklą’; tada sakyk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir numesk ją priešais faraoną’, ji pavirs gyvate“.
10 Ir Mozė ir Aaronas įėjo pas faraoną ir jie padarė taip, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs; ir Aaronui numetus savo lazdą priešais faraoną ir jo tarnus, ji pavirto gyvate.
11 Tada faraonas irgi pasišaukė išminčių ir burtininkų; na, o Egipto burtininkai, jie irgi savo kerais taip pat padarė.
12 Nes jie numetė kiekvienas savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis; bet Aarono lazda prarijo jų lazdas.
13 Ir jis užkietino faraono širdį, kad jis jų neklausė; kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs.
14 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Faraono širdis užkietėjusi, jis atsisako išleisti tautą.
15 Eik ryte pas faraoną; štai jis išeina prie vandens; o tu atsistok prieš jį, ateinantį prie upės kranto; ir tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate, pasiimk į ranką.
16 Ir jam sakyk: ‘VIEŠPATS, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: „Išleisk mano tautą, kad jie man tarnautų dykumoje“; ir štai lig šiol tu nenorėjai klausyti.
17 Taip sako VIEŠPATS: „Iš to tu pažinsi, kad aš esu VIEŠPATS: štai aš suduosiu mano rankoje esančia lazda į vandenis, kurie yra upėje, ir jie pavirs krauju.
18 Ir upėje esančios žuvys išdvės, ir upė smirdės; ir egiptiečiai bjaurėsis gerti upės vandenį’“.
19 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir ištiesk savo ranką virš Egipto vandenų, virš jų upelių, virš jų upių ir virš jų tvenkinių, ir virš visų jų vandens telkinių, kad jie pavirstų krauju; ir kad būtų kraujas visoje Egipto šalyje, tiek mediniuose, tiek akmeniniuose induose ’“.
20 Ir Mozė ir Aaronas padarė taip, kaip VIEŠPATS įsakė; ir jis pakėlė lazdą ir sudavė į vandenis, esančius upėje, faraono ir jo tarnų akivaizdoje; ir visi upėje esantys vandenys pavirto krauju.
21 Ir upėje esančios žuvys išdvėsė; ir upė smirdėjo, ir egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės; ir kraujas buvo visoje Egipto šalyje.
22 Ir Egipto burtininkai taip padarė savo kerais; ir faraono širdis buvo užkietėjusi, ir jis jų neklausė; kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs.
23 Ir faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namus, ir jis nepakreipė į tai savo širdies.
24 O visi egiptiečiai aplink upę kasė gėrimui vandens; nes jie negalėjo gerti iš upės vandens.
25 Ir išsipildė septynios dienos po to, kai VIEŠPATS buvo ištikęs upę.