1Po šitų dalykų karalius Ahasveras paaukštino Hamedatos sūnų Hamaną, agagą, ir jį pakėlė, ir pastatė jo sostą aukščiau visų su juo esančių kunigaikščių.
2Ir visi karaliaus tarnai, kurie buvo karaliaus vartuose, nusilenkdavo ir pagerbdavo Hamaną; nes taip karalius buvo įsakęs dėl jo. Bet Mordechajas nesilenkdavo nei jo nepagerbdavo.
3Tada karaliaus tarnai, esantys karaliaus vartuose, tarė Mordechajui: „Kodėl nusižengi karaliaus įsakymui?“
4Na, o kai jie kasdien jam sakė, o jis jų neklausė, įvyko, kad jie pranešė Hamanui, idant pamatytų, ar Mordechajo reikalai išsilaikys; nes jis buvo jiems pasisakęs esąs žydas.
5Ir Hamanas matydamas, kad Mordechajas nesilenkdavo nei jo nepagerbdavo, Hamanas buvo pilnas rūstybės.
6Ir jis manė, kad niekinga uždėti rankas ant vieno Mordechajo; nes jie jam buvo pasakę apie Mordechajo tautą; todėl Hamanas siekė išnaikinti visus žydus, esančius visoje Ahasvero karalystėje, būtent Mordechajo tautą.
7Pirmąjį mėnesį, tai yra Nisano mėnesį, dvyliktaisiais karaliaus Ahasvero metais, jie metė Purą, tai yra burtą, Hamano akivaizdoje diena iš dienos, mėnuo iš mėnesio iki dvyliktojo mėnesio, tai yra Adaro mėnesio.
8Ir Hamanas tarė karaliui Ahasverui: „Yra viena tauta, išsisklaidžiusi ir išsibarsčiusi tarp tautų visose tavo karalystės provincijose; ir jų įstatymai skiriasi nuo visų tautų įstatymų; ir karaliaus įstatymų jie nesilaiko; todėl karaliui nenaudinga juos pakęsti.
9Jei karaliui patinka, tebūna parašoma, kad jie būtų sunaikinti; o aš sumokėsiu dešimt tūkstančių talentų sidabro į rankas tų, kurie yra įpareigoti dėl šio reikalo, kad tai pristatytų į karaliaus lobynus“.
10Ir karalius paėmė nuo savo rankos savo žiedą ir jį padavė Hamedatos sūnui Hamanui, agagui, žydų priešui.
11Ir karalius tarė Hamanui: „Sidabras tau duotas, taip pat ta tauta, kad pasielgtum su jais, kaip tau atrodo gerai“.
12Tada, pirmojo mėnesio tryliktą dieną, buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir buvo parašyta pagal visa tai, ką įsakė Hamanas karaliaus pavaduotojams, kiekvienos provincijos valdytojams ir kiekvienos provincijos tautos valdovams pagal jų raštą ir kiekvienai tautai pagal jos kalbą; karaliaus Ahasvero vardu tai buvo parašyta ir užantspauduota karaliaus žiedu.
13Ir laiškai buvo išsiųsti per bėgikus į visas karaliaus provincijas, kad sunaikintų, išžudytų ir pražudytų visus žydus, tiek jaunus, tiek senus, tiek mažus vaikus, tiek moteris, per vieną dieną, būtent dvyliktojo mėnesio, tai yra Adaro mėnesio, tryliktą dieną; ir kas iš jų išplėšta, paimti kaip grobį.
14To rašto kopija, kad būtų duodama kaip įsakymas kiekvienoje provincijoje, buvo paskelbta visoms tautoms, idant jos būtų pasiruošusios tai dienai.
15Karaliaus įsakymo paskubinti bėgikai išvyko, ir įsakas buvo išleistas Šušano rūmuose. O karalius ir Hamanas sėdosi gerti; bet Šušano miestas buvo sumišęs.