Deuteronomy 25
1 „Kai kas nors ims žmoną ir ją ves, ir įvyks, kad ji neras palankumo jo akyse dėl to, jog jis rado joje ką nešvaraus; tada jis teparašo jai skyrybų raštą ir tepaduoda tai jai į rankas ir ją teišleidžia iš savo namų.
2 Ir išėjusi iš jo namų, ji gali eiti ir būti kito vyro žmona.
3 O jei paskutinysis vyras jos neapkęs ir parašys jai skyrybų raštą, ir paduos jai tai į rankas, ir išleis ją iš savo namų; arba jei paskutinysis vyras, ėmęs ją, kad būtų jo žmona, numirs;
4 tai jos pirmasis vyras, kuris ją paleido, nebegali jos vėl imti, kad būtų jo žmona, po to, kai ji yra suteršta; nes tai yra pasibjaurėjimas VIEŠPATIES akivaizdoje; nedaryk, kad nusidėtų šalis, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldui.
5 Kai vyras bus ėmęs naują žmoną, jis teneišeina į karą, ir tenebūna įpareigotas jokiu reikalu; bet vienerius metus jis bus laisvas namuose ir linksmins savo žmoną, kurią yra paėmęs.
6 Niekas teneima užstatui apatinės ar viršutinės girnos, nes jis imtų užstatui žmogaus gyvybę.
7 Jei kas būtų užtiktas vagiant kurį iš savo brolių, iš Izraelio vaikų, ir juo prekiaujant ar jį parduodant; tuomet tas vagis mirs; ir pašalinsi pikta iš jūsų tarpo.
8 Žiūrėk, raupsų negandoje, kad stropiai laikytumeisi ir darytum pagal visa tai, ką jus mokys kunigai levitai: kaip jiems įsakiau, taip jūs laikykitės, kad vykdytumėte.
9 Atsimink, ką VIEŠPATS, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelyje, kai buvote išėję iš Egipto.
10 Kai skolinsi ką nors savo broliui, neik į jo namus užstato pasiimti.
11 Stovėk lauke, o tas žmogus, kuriam skolinai, išneš užstatą tau į lauką.
12 O jei tas žmogus būtų neturtingas, nemiegok su jo užstatu:
13 saulei leidžiantis būtinai jam sugrąžink užstatą, kad jis miegotų savo paties rūbuose ir tave laimintų; ir tai tau bus teisumas VIEŠPATIES, tavo Dievo, akivaizdoje.
14 Neenk neturtingo ir nepasiturinčio samdinio, ar jis būtų iš tavo brolių, ar iš tavo ateivių, esančių tavo šalyje, tavo vartuose;
15 jo dieną jam duosi jo algą, saulei dar ant jos nenusileidus; nes jis neturtingas, ir į ją nukreipia savo širdį; kad jis nesišauktų VIEŠPATIES prieš tave, ir tau tai nebūtų nuodėmė.
16 Tėvai nebus užmušami už vaikus, nei vaikai nebus užmušami už tėvus: kiekvienas bus užmušamas už savo paties nuodėmę.
17 Neiškraipyk nei ateivio, nei našlaičio teismo; ir neimk užstatui našlės drabužio;
18 bet atsimink, kad buvai vergas Egipte, ir VIEŠPATS, tavo Dievas, iš ten tave išpirko: todėl tau įsakau tai vykdyti.
19 Kai pjausi savo derlių savo lauke ir būsi pamiršęs pėdą lauke, negrįžk jo paimti: jis bus ateiviui, našlaičiui ir našlei; kad VIEŠPATS, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo rankų darbuose.
20 Kai nudaužysi savo alyvmedį, nebeperieškok šakų: tai bus ateiviui, našlaičiui ir našlei.
21 Kai surinksi savo vynuogyno vynuoges, vėliau jo nebenurankiok: tai bus ateiviui, našlaičiui ir našlei.
22 Ir atsimink, kad buvai vergas Egipto šalyje, todėl tau įsakau tai daryti“.