1„Kai kas nors ims žmoną ir ją ves, ir įvyks, kad ji neras palankumo jo akyse dėl to, jog jis rado joje ką nešvaraus; tada jis teparašo jai skyrybų raštą ir tepaduoda tai jai į rankas ir ją teišleidžia iš savo namų.
2Ir išėjusi iš jo namų, ji gali eiti ir būti kito vyro žmona.
3O jei paskutinysis vyras jos neapkęs ir parašys jai skyrybų raštą, ir paduos jai tai į rankas, ir išleis ją iš savo namų; arba jei paskutinysis vyras, ėmęs ją, kad būtų jo žmona, numirs;
4tai jos pirmasis vyras, kuris ją paleido, nebegali jos vėl imti, kad būtų jo žmona, po to, kai ji yra suteršta; nes tai yra pasibjaurėjimas VIEŠPATIES akivaizdoje; nedaryk, kad nusidėtų šalis, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldui.
5Kai vyras bus ėmęs naują žmoną, jis teneišeina į karą, ir tenebūna įpareigotas jokiu reikalu; bet vienerius metus jis bus laisvas namuose ir linksmins savo žmoną, kurią yra paėmęs.
6Niekas teneima užstatui apatinės ar viršutinės girnos, nes jis imtų užstatui žmogaus gyvybę.
7Jei kas būtų užtiktas vagiant kurį iš savo brolių, iš Izraelio vaikų, ir juo prekiaujant ar jį parduodant; tuomet tas vagis mirs; ir pašalinsi pikta iš jūsų tarpo.
8Žiūrėk, raupsų negandoje, kad stropiai laikytumeisi ir darytum pagal visa tai, ką jus mokys kunigai levitai: kaip jiems įsakiau, taip jūs laikykitės, kad vykdytumėte.
9Atsimink, ką VIEŠPATS, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelyje, kai buvote išėję iš Egipto.
10Kai skolinsi ką nors savo broliui, neik į jo namus užstato pasiimti.
11Stovėk lauke, o tas žmogus, kuriam skolinai, išneš užstatą tau į lauką.
12O jei tas žmogus būtų neturtingas, nemiegok su jo užstatu:
13saulei leidžiantis būtinai jam sugrąžink užstatą, kad jis miegotų savo paties rūbuose ir tave laimintų; ir tai tau bus teisumas VIEŠPATIES, tavo Dievo, akivaizdoje.
14Neenk neturtingo ir nepasiturinčio samdinio, ar jis būtų iš tavo brolių, ar iš tavo ateivių, esančių tavo šalyje, tavo vartuose;
15jo dieną jam duosi jo algą, saulei dar ant jos nenusileidus; nes jis neturtingas, ir į ją nukreipia savo širdį; kad jis nesišauktų VIEŠPATIES prieš tave, ir tau tai nebūtų nuodėmė.
16Tėvai nebus užmušami už vaikus, nei vaikai nebus užmušami už tėvus: kiekvienas bus užmušamas už savo paties nuodėmę.
17Neiškraipyk nei ateivio, nei našlaičio teismo; ir neimk užstatui našlės drabužio;
18bet atsimink, kad buvai vergas Egipte, ir VIEŠPATS, tavo Dievas, iš ten tave išpirko: todėl tau įsakau tai vykdyti.
19Kai pjausi savo derlių savo lauke ir būsi pamiršęs pėdą lauke, negrįžk jo paimti: jis bus ateiviui, našlaičiui ir našlei; kad VIEŠPATS, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo rankų darbuose.
20Kai nudaužysi savo alyvmedį, nebeperieškok šakų: tai bus ateiviui, našlaičiui ir našlei.
21Kai surinksi savo vynuogyno vynuoges, vėliau jo nebenurankiok: tai bus ateiviui, našlaičiui ir našlei.
22Ir atsimink, kad buvai vergas Egipto šalyje, todėl tau įsakau tai daryti“.