1Vargas tiems, kurie yra be rūpesčių Sione ir pasitiki Samarijos kalnu, kurie vadinami tautų vyriausiais, pas kuriuos atėjo Izraelio namai!
2Pereikite į Kalnę ir pasižiūrėkite; iš ten eikite į didįjį Hamatą; tada eikite žemyn į filistinų Gatą; ar jie geresni už šitas karalystes? Arba, ar jų ribos didesnės už jūsų ribas?
3Jūs, kurie atitolinate nelaimės dieną ir priartinate smurto būstinę;
4kurie gulite dramblio kaulo lovose ir išsitiesiate savo guolyje, valgote ėriukus iš kaimenės ir veršius iš gardo;
5kurie dainuojate pagal violos garsą ir sau išrandate muzikos instrumentų, kaip Dovydas;
6kurie geriate vyną iš taurių ir tepatės geriausiais tepalais; bet jie nesisieloja dėl Juozapo vargo.
7Todėl jie dabar eis į nelaisvę su pirmaisiais, einančiais nelaisvėn, ir bus pašalintas puotavimas tų, kurie gulėjo išsitiesę.
8„Viešpats DIEVAS prisiekė savimi, – sako VIEŠPATS, kariuomenių Dievas, – aš bjauriuosi Jokūbo puikumu ir nekenčiu jo rūmų; todėl aš atiduosiu miestą su viskuo, kas yra jame“.
9Ir įvyks, jei išliks dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs.
10Ir žmogaus dėdė bei jį deginantis jį paims, kad išneštų iš namų kaulus, ir sakys esančiam prie namo šonų: „Ar dar yra kas su tavimi?“ O jis sakys: „Nėra“. Tada jis sakys: „Sulaikyk liežuvį; nes negalime minėti VIEŠPATIES vardo“.
11Nes štai VIEŠPATS įsako, ir jis ištiks didžiuosius namus spragomis, o mažuosius namus – plyšiais.
12Argi žirgai bėgs uolomis? Ar ten kas ars jaučiais? Nes jūs teismą pavertėte tulžimi ir teisumo vaisių maudos nuodais;
13jūs, kurie džiaugiatės niekingais dalykais, kurie sakote: „Ar ne savo jėga pasiėmėme ragus?“
14Bet štai aš sukelsiu prieš jus tautą, o Izraelio namai, – sako VIEŠPATS, kariuomenių Dievas, – ir jie prislėgs jus nuo Hamato įėjimo iki dykumos upės“.