1Tada visos Izraelio gentys atėjo pas Dovydą į Hebroną ir kalbėjo, sakydamos: „Štai mes esame tavo kaulas ir tavo kūnas.
2Taip pat praeityje, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu buvai tas, kuris išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; ir VIEŠPATS tau sakė: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi vadas Izraeliui’“.
3Taip visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną; ir karalius Dovydas sudarė su jais sąjungą Hebrone VIEŠPATIES akivaizdoje; ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.
4Dovydas buvo trisdešimties metų, kai pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo keturiasdešimt metų.
5Hebrone jis karaliavo Judai septynerius metus ir šešis mėnesius; o Jeruzalėje jis karaliavo trisdešimt trejus metus visam Izraeliui ir Judai.
6Ir karalius bei jo vyrai ėjo į Jeruzalę pas jebusiečius, tos šalies gyventojus; kurie kalbėjo Dovydui, sakydami: „Jei nepašalinsi aklų ir luošų, tu neįeisi čia“; galvodami: „Dovydas negali čia įeiti“.
7Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę; tas yra Dovydo miestas.
8Ir tą dieną Dovydas tarė: „Kas nueis aukštyn prie griovio ir sumuš jebusiečius, luošus ir akluosius, kurių nekenčia Dovydo siela, tas bus vyriausias ir vadas. Todėl sako: „Aklas ir luošas neįeis į namus“.
9Taip Dovydas apsigyveno forte ir jį praminė Dovydo miestu. Ir Dovydas statė aplinkui nuo Milo ir vidun.
10Ir Dovydas ėjo pirmyn ir tapo didis, o VIEŠPATS, kariuomenių Dievas, buvo su juo.
11O Tyro karalius Hiramas siuntė pas Dovydą pasiuntinius, kedro medžius, dailides ir mūrininkus; ir jie pastatė Dovydui namus.
12Ir Dovydas suprato, kad VIEŠPATS jį įtvirtino Izraelio karaliumi ir kad jis išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.
13Ir po to, kai atėjo iš Hebrono, Dovydas pasiėmė daugiau sugulovių ir žmonų iš Jeruzalės; ir Dovydui dar gimė sūnų ir dukterų.
14O šitie yra vardai tų, kurie jam gimė Jeruzalėje: Šamuva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,
15taip pat Ibharas, Elišūva, Nefegas, Jafija,
16Elišama, Eljada ir Elifeletas.
17Bet kai filistinai išgirdo, kad jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, visi filistinai ėjo aukštyn Dovydo ieškoti; o Dovydas, tai išgirdęs, nuėjo žemyn į tvirtovę.
18Filistinai irgi atėjo ir pasklido po Refaimo slėnį.
19Ir Dovydas pasiklausė VIEŠPATIES, sakydamas: „Ar man eiti aukštyn pas filistinus? Ar juos atiduosi į mano rankas?“ O VIEŠPATS tarė Dovydui: „Eik aukštyn; nes aš tikrai atiduosiu filistinus į tavo rankas“.
20Ir Dovydas atėjo į Baal-Peracimą, ir Dovydas ten juos sumušė ir tarė: „VIEŠPATS prasilaužė ant mano priešų mano akivaizdoje kaip vandenų pralauža“. Todėl tą vietą praminė Baal-Peracimo vardu.
21Ir jie ten paliko savo atvaizdus, o Dovydas bei jo vyrai juos sudegino.
22O filistinai dar kartą atėjo aukštyn ir pasklido Refaimo slėnyje.
23Ir kai Dovydas pasiklausė VIEŠPATIES, jis tarė: „Neik aukštyn; bet apeik juos iš užnugario ir užpulk juos priešais šilkmedžius.
24Ir tebus, kai išgirsi šilkmedžių viršūnėse ėjimo garsą, tada pajudėk; nes tada VIEŠPATS išeis tavo priekyje filistinų kariuomenės mušti“.
25Ir Dovydas padarė taip, kaip VIEŠPATS jam buvo įsakęs; ir mušė filistinus nuo Gebos iki kur ateinama į Gazerą.