1Nes dėl patarnavimo šventiesiems, man nėra reikalo jums rašyti;
2nes aš žinau jūsų noringumą, dėl kurio aš giriuosi jumis makedoniečiams, kad Achaja buvo pasiruošusi prieš metus; ir jūsų uolumas paskatino daugelį.
3Tačiau aš pasiunčiau brolius, kad mūsų gyrimąsis jumis dėl šito nebūtų tuščias; kad jūs, kaip sakiau, būtumėte pasiruošę;
4kad kartais, jei ateitų su manimi makedoniečiai ir rastų jus nepasiruošusius, mes (kad mes nesakytume „jūs“) nebūtume sugėdinti dėl to tvirto gyrimosi.
5Todėl, maniau, yra būtina paraginti brolius, kad jie pirma nueitų pas jus ir iš anksto paruoštų jūsų prieš tai minėtą dosnumą, kad jis būtų paruoštas kaip dosnumas, o ne kaip godumas.
6Bet aš sakau tai: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus; o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.
7Kiekvienas teduoda kaip nutaria savo širdyje; ne gailėdamas ar verčiamas; nes Dievas myli linksmą davėją.
8O Dievas yra pajėgus pagausinti jums visokeriopą malonę; kad jūs, visame kame visada turėdami visokeriopą pakankamumą, gausėtumėte kiekvienam geram darbui
9(kaip yra parašyta: „Jis išbarstė; jis davė vargšams; jo teisumas išlieka per amžius“.
10Na, o tas, kuris parūpina sėjėjui sėklos, taip pat parūpina duonos jūsų valgiui ir padaugina jūsų pasėtą sėklą, ir padaugina jūsų teisumo vaisius);
11visame kame būdami praturtinti visokeriopam dosnumui, kuris per mus gamina padėką Dievui.
12Nes šito tarnavimo tvarkymas ne tik aprūpina šventųjų stygių, bet ir yra gausus daugeliu padėkų Dievui;
13kai, patirdami šitą tarnavimą, jie šlovins Dievą už jūsų išpažintą klusnumą Kristaus evangelijai ir už jūsų dosnų išdalijimą jiems bei visiems;
14ir jų malda už jus, kurie ilgisi jūsų dėl pranokstančios Dievo malonės jumyse.
15Dėkui tebūna Dievui už jo neapsakomą dovaną.