1Todėl, kadangi turime šią tarnystę, kaip gavome pasigailėjimą, mes nenusilpstame;
2bet, atsisakę slaptų nesąžiningumų, nevaikščiodami gudrume ir nenaudodami klastingai Dievo žodžio; bet tiesos atskleidimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.
3Bet jei mūsų evangelija paslėpta, ji paslėpta tiems, kurie pražuvę,
4kuriuose šio pasaulio dievas apakino protus tų, kurie netiki, kad jiems nenušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovingosios evangelijos šviesa.
5Nes mes skelbiame ne save, bet Kristų Jėzų – Viešpatį; ir save pačius – jūsų tarnus Jėzaus dėlei.
6Nes Dievas, kuris įsakė šviesai nušvisti iš tamsos, nušvito mūsų širdyse, kad duotų Dievo šlovės pažinimo šviesą Jėzaus Kristaus veide.
7Bet šį lobį mes turime žemiškuose induose, kad jėgos pranašumas būtų iš Dievo, o ne iš mūsų.
8Mes esame varginami iš visų pusių, tačiau nesugniuždyti; sugluminti, bet nenusivylę;
9persekiojami, bet neapleisti; parblokšti, bet nesunaikinti;
10visuomet nešiodamiesi kūne Viešpaties Jėzaus mirimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
11Nes mes, kurie gyvename, nuolat esame atiduodami mirčiai dėl Jėzaus, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne.
12Taip tad mirtis veikia mumyse, bet gyvybė jumyse.
13Mes, turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, kaip yra parašyta: „Aš tikėjau, ir todėl kalbėjau“; mes irgi tikime, ir todėl kalbame;
14žinodami, kad tas, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, prikels ir mus per Jėzų ir pristatys mus su jumis.
15Nes visa yra jūsų labui, kad gausi malonė per daugelio padėką darytų Dievui šlovę.
16Todėl mes nenusilpstame; bet nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, tačiau vidinis atnaujinamas diena iš dienos.
17Nes mūsų lengvas trumpalaikis sielvartas gamina mums nepalyginamai pranašesnį ir amžiną šlovės svorį;
18mums bežiūrint ne į tai, kas matoma, bet į tai, kas nematoma; nes tai, kas matoma, yra laikina, o tai, kas nematoma, yra amžina.