1Neabejotinai man nenaudinga girtis. Aš ateisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.
2Pažinojau žmogų Kristuje prieš keturiolika metų (ar tai kūne, nežinau; ar tai už kūno, nežinau – Dievas žino), šitoks buvo pagautas į trečiąjį dangų.
3Ir pažinojau tokį žmogų (ar tai kūne, ar tai už kūno, nežinau – Dievas žino),
4kad jis buvo pagautas į rojų ir girdėjo neišsakomus žodžius, kurių neteisėta žmogui ištarti.
5Šitokiu aš pasigirsiu; tačiau savimi aš nesigirsiu, bet tik savo silpnumais.
6Nes jei trokščiau girtis, nebūčiau kvailys; nes sakyčiau tiesą; bet dabar susilaikau, kad kas nepagalvotų apie mane daugiau to, kuo jis mato mane esant, arba ką jis iš manęs girdi.
7Ir kad be saiko nesiaukštinčiau dėl apreiškimų gausos, man buvo duotas dyglys kūne, Šėtono pasiuntinys, idant mane smūgiuotų, kad be saiko nesiaukštinčiau.
8Dėl to triskart maldavau Viešpaties, kad tai nuo manęs pasitrauktų.
9Bet jis man tarė: „Mano malonė tau yra pakankama, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“. Todėl verčiau mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.
10Todėl aš gėriuosi silpnumais, priekaištais, stokojimais, persekiojimais, sielvartais dėl Kristaus; nes kai esu silpnas, tada esu stiprus.
11Besigirdamas tapau kvailiu; jūs mane privertėte; nes aš turėčiau būti jūsų giriamas; nes niekuo neatsilieku nuo pačių vyriausiųjų apaštalų, nors esu niekas.
12Iš tiesų tarp jūsų buvo atlikti apaštalo ženklai visa kantrybe, ženklais, stebuklais ir galingais darbais.
13Nes kas gi tai, kuo buvote prastesni už kitas bažnyčias, išskyrus tai, kad aš pats nebuvau jums apsunkinimas? Atleiskite man šią neteisybę.
14Štai trečiąkart esu pasiruošęs ateiti pas jus; ir nebūsiu jums apsunkinimas, nes ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių; nes ne vaikai turi kaupti tėvams, bet tėvai vaikams.
15Ir aš labai mielai eikvosiu bei būsiu eikvojamas dėl jūsų; nors kuo gausiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.
16Bet tebūna taip, aš jūsų neapsunkinau; tačiau būdamas gudrus jus klasta pagavau.
17Ar jus išnaudojau per kurį iš tų, kuriuos jums siunčiau?
18Aš prašiau Tito ir su juo siunčiau brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes nevaikščiojome ta pačia dvasia? Ar mes nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?
19Vėlgi, jūs manote, kad teisinamės prieš jus? Mes kalbame Dievo akivaizdoje Kristuje; bet viską darome, brangiai mylimi, jūsų statydinimui.
20Nes aš bijau, kad atėjęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad nebūčiau jums rastas toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų ginčų, pavydų, rūstybių, barnių, šmeižtų, liežuvavimų, pasipūtimų, sumišimų;
21kad man vėl atėjus, mano Dievas manęs nepažemintų tarp jūsų, ir kad man nereikėtų apraudoti daugelio, kurie jau nusidėję ir neatgailavę dėl nešvarumo, paleistuvavimo ir gašlumo, kuriuos yra darę.