1Ir Saliamonas nusprendė statyti namus VIEŠPATIES vardui ir namus savo karalystei.
2Ir Saliamonas suskaičiavo septyniasdešimt tūkstančių vyrų naštoms nešti ir aštuoniasdešimt tūkstančių tašyti kalnuose, ir jų prižiūrėtojų – tris tūkstančius šešis šimtus.
3Ir Saliamonas pasiuntė Tyro karaliui Huramui, sakydamas: „Kaip tu padarei mano tėvui Dovydui ir siuntei jam kedrų, kad pasistatytų sau namus gyventi, taip daryk ir man.
4Štai aš statau namus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardui, kad jam juos pašvęsčiau, deginimui jo akivaizdoje kvapius smilkalus ir nuolatinei parodomajai duonai bei deginamosioms aukoms ryte ir vakare, per sabatus, per jauną mėnulį ir per VIEŠPATIES, mūsų Dievo, iškilmingas šventes. Tai amžinas potvarkis Izraeliui.
5O namai, kuriuos aš statau, yra dideli, nes mūsų Dievas yra didesnis už visus dievus.
6Bet kas yra pajėgus jam pastatyti namus, kadangi dangus ir dangų dangus negali jo sutalpinti? Tad kas aš esu, kad jam statyčiau namus, nebent deginti aukoms jo akivaizdoje?
7Taigi dabar atsiųsk man vyrą, gabų dirbti iš aukso, sidabro, vario, geležies, purpuro, tamsiai raudono ir mėlyno, ir kuris mokėtų raižyti kartu su gabiais vyrais, esančiais pas mane Judoje ir Jeruzalėje, kurių parūpino mano tėvas Dovydas.
8Atsiųsk man taip pat kedrų, eglių ir algumo medžių iš Libano; nes aš žinau, kad tavo tarnai moka kirsti medžius Libane; o štai mano tarnai bus su tavo tarnais,
9būtent, kad man paruoštų gausiai medienos; nes tie namai, kuriuos rengiuosi statyti, bus dideli ir nuostabūs.
10Štai aš duosiu tavo tarnams, kirtėjams, kertantiems medžius: dvidešimt tūkstančių saikų maltų kviečių, dvidešimt tūkstančių saikų miežių, dvidešimt tūkstančių batų vyno ir dvidešimt tūkstančių batų aliejaus“.
11Tada Tyro karalius Huramas atsakė raštu, kurį jis nusiuntė Saliamonui: „Kadangi VIEŠPATS myli savo tautą, jis tave paskyrė jiems karaliumi“.
12Huramas dar sakė: „Tebūna palaimintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris padarė dangų ir žemę, kuris davė karaliui Dovydui išmintingą sūnų, kuriam duotas protingumas ir supratimas, kad galėtų statyti namus VIEŠPAČIUI ir namus savo karalystei.
13O dabar siunčiu gabų vyrą, kuriam duotas supratimas, iš savo tėvo Huramo,
14sūnų moters iš Dano dukterų, kurio tėvas buvo vyras iš Tyro, mokantį dirbti iš aukso ir sidabro, vario, geležies, akmens ir medienos, purpuro, mėlyno, plono lino ir tamsiai raudono; taip pat raižyti visokius raižinius ir pramanyti visokių dirbinių, kurie jam bus užduoti, su tavo gabiais vyrais ir su mano viešpaties, tavo tėvo Dovydo, gabiais vyrais.
15Taigi dabar kviečių ir miežių, aliejaus ir vyno, apie kuriuos kalbėjo mano viešpats, tegul jis atsiunčia savo tarnams;
16o mes prikirsime medžių iš Libano, kiek tau reikės: ir mes juos tau sieliais atgabensime jūra į Jopą; o tu juos nugabensi aukštyn į Jeruzalę“.
17Ir Saliamonas suskaičiavo visus ateivius, esančius Izraelio šalyje, pagal tą skaičiavimą, kuriuo juos buvo suskaičiavęs jo tėvas Dovydas; ir jų radosi šimtas penkiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai.
18Iš jų jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių naštų nešikais, aštuoniasdešimt tūkstančių tašytojais kalnuose ir tris tūkstančius šešis šimtus prižiūrėtojais, kad pristatytų liaudį prie darbo.