1Taigi Abija užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo Dovydo mieste; o jo sūnus Asa karaliavo jo vietoje. Jo dienomis šalis dešimt metų buvo rami.
2Ir Asa darė tai, kas buvo gera ir teisinga VIEŠPATIES, jo Dievo, akyse;
3nes jis pašalino svetimų dievų aukurus ir aukštumas, sudaužė atvaizdus ir iškirto giraites;
4ir įsakė Judai, kad ieškotų VIEŠPATIES, jų tėvų Dievo, ir kad vykdytų įstatymą bei įsakymą.
5Taip pat jis pašalino iš visų Judos miestų aukštumas ir atvaizdus; ir karalystė buvo rami jo akivaizdoje.
6Ir jis pastatė aptvertus miestus Judoje; nes šalis ilsėjosi, ir tomis dienomis jis nekariavo; nes VIEŠPATS jam suteikė poilsį.
7Todėl jis tarė Judai: „Pastatykime šituos miestus ir padarykime aplink juos sienas ir bokštus, vartus ir skląsčius, kol šalis dar tebėra mūsų akivaizdoje; nes mes ieškojome VIEŠPATIES, mūsų Dievo, mes jo ieškojome, ir jis mums suteikė poilsį iš visų pusių“. Taigi jie statė ir jiems sekėsi.
8Ir Asa turėjo iš Judos vyrų kariuomenę, nešančią didžiuosius skydus ir ietis – tris šimtus tūkstančių; o iš Benjamino, nešančių skydus ir įtempiančių lanką, – du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių; visi šitie buvo narsūs galiūnai.
9Ir prieš juos išėjo etiopas Zerachas su tūkstančių tūkstančio kariuomene ir su trimis šimtais vežimų; ir atėjo į Marešą.
10Tada Asa išėjo prieš jį, ir jie išsirikiavo mūšiui Cefatos slėnyje Marešoje.
11Ir Asa šaukėsi VIEŠPATIES, savo Dievo, ir tarė: „VIEŠPATIE, tau nieko nereiškia padėti, ar tiems, kurių daug, ar bejėgiams; padėk mums, o VIEŠPATIE, mūsų Dieve; nes mes remiamės į tave ir tavo vardu einame prieš šitą daugybę. O VIEŠPATIE, tu esi mūsų Dievas; tenenugali tavęs žmogus“.
12Taigi VIEŠPATS sumušė etiopus Asos akivaizdoje ir Judos akivaizdoje; ir etiopai pabėgo.
13O Asa ir su juo esanti tauta juos vijosi iki Geraro; ir etiopai buvo nugalėti, kad jie nebeatsigavo; nes jie buvo sunaikinti VIEŠPATIES akivaizdoje ir jo kariuomenės akivaizdoje; ir jie nusinešė labai daug grobio.
14Ir jie sumušė visus miestus aplink Gerarą; nes juos apėmė VIEŠPATIES baimė; ir jie apiplėšė visus miestus; nes juose buvo nepaprastai daug grobio.
15Taip pat jie sumušė galvijų palapines ir nusivedė gausybę avių bei kupranugarių, ir sugrįžo į Jeruzalę.