1O septintaisiais metais Jehojada sustiprėjęs pasiėmė į sandorą su savimi šimtininkus: Jerohamo sūnų Azariją, Jehohanano sūnų Išmaelį, Obedo sūnų Azariją, Adajo sūnų Maasėją ir Zichrio sūnų Elišafatą.
2Ir jie apėjo Judą ir surinko levitus iš visų Judos miestų bei Izraelio tėvų vyriausiuosius, ir jie atėjo į Jeruzalę.
3Ir visas susirinkimas sudarė sandorą su karaliumi Dievo namuose. Ir jis jiems tarė: „Štai karaliaus sūnus karaliaus, kaip VIEŠPATS kalbėjo apie Dovydo sūnus.
4Štai ką padarykite: trečdalis jūsų, iš kunigų ir levitų, įeinančių per sabatą, bus durininkai;
5trečdalis bus prie karaliaus namų; ir trečdalis prie pamatų vartų; o visa tauta bus VIEŠPATIES namų kiemuose.
6Bet niekas teneįeina į VIEŠPATIES namus, išskyrus kunigus ir tarnaujančius iš levitų; jie įeis, nes jie yra šventi; bet visa tauta eis VIEŠPATIES sargybą.
7O levitai, kiekvienas su savo ginklu rankoje, apsups ratu karalių; o kas kitas įeis į tuos namus, tas bus užmuštas; bet jūs būkite su karaliumi jam įeinant ir jam išeinant“.
8Taip levitai ir visa Juda padarė pagal visa tai, ką buvo įsakęs kunigas Jehojada, ir kiekvienas ėmė savo vyrus, kurie per sabatą turėjo įeiti su tais, kurie per sabatą turėjo išeiti; nes kunigas Jehojada nepaleido skyrių.
9Be to, kunigas Jehojada įteikė šimtininkams ietis, mažuosius skydus ir didžiuosius skydus, buvusius karaliaus Dovydo, kurie buvo Dievo namuose.
10Ir jis sustatė visą tautą, kiekvieną, turintį rankoje savo ginklą, nuo dešiniojo šventyklos šono iki kairiojo šventyklos šono, išilgai palei aukurą ir aplinkui šventyklą prie karaliaus.
11Paskui jie išvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam karūną, įteikė jam liudijimą ir padarė jį karaliumi. Ir Jehojada bei jo sūnūs jį patepė ir tarė: „Tegyvuoja karalius!“
12Na, o Atalija, išgirdusi triukšmą tautos, bėgančios ir giriančios karalių, atėjo pas tautą į VIEŠPATIES namus;
13ir ji pažvelgė, ir štai karalius stovėjo prie savo stulpo, prie įėjimo, ir kunigaikščiai ir trimitai prie karaliaus; ir visa šalies tauta džiaugėsi ir gaudė trimitais, taip pat giesmininkai su muzikiniais instrumentais ir mokinantys giedoti gyrių. Tada Atalija perplėšė savo drabužius ir tarė: „Išdavystė, išdavystė!“
14Tada kunigas Jehojada išvedė šimtininkus, paskirtus vadovauti kariuomenei, ir jiems tarė: „Išveskite ją iš eilių; o kas ją seks, tebūna nužudytas kalaviju“. Nes kunigas pasakė: „Nenužudykite jos VIEŠPATIES namuose“.
15Taigi jie pridėjo prie jos rankas; ir jai atėjus iki Arklių vartų įėjimo prie karaliaus namų, ten ją nužudė.
16Ir Jehojada sudarė sandorą tarp savęs ir visos tautos bei karaliaus, kad jie turi būti VIEŠPATIES tauta.
17Tada visa tauta nuėjo į Baalo namus, sugriovė juos, sutrupino jo aukurus ir jo atvaizdus, o Baalo kunigą Mataną nužudė prieš aukurus.
18Taip pat Jehojada paskyrė VIEŠPATIES namų tarnystes per rankas levitų kunigų, kuriuos Dovydas buvo paskirstęs VIEŠPATIES namuose, kad aukotų VIEŠPATIES deginamąsias aukas, kaip yra parašyta Mozės įstatyme, su džiaugsmu ir giedojimu, kaip buvo Dovydo nustatyta.
19Ir jis pastatė durininkus prie VIEŠPATIES namų vartų, kad neįeitų nei vienas, kokiu nors dalyku nešvarus.
20Ir jis paėmė šimtininkus, kilminguosius, tautos valdytojus ir visą šalies tautą, ir nuvedė karalių žemyn iš VIEŠPATIES namų; ir jie atėjo pro aukštuosius vartus į karaliaus namus, ir pasodino karalių į karalystės sostą.
21Ir visa šalies tauta džiaugėsi; o miestas buvo ramus po to, kai jie buvo nužudę Ataliją kalaviju.