1Taip buvo baigtas visas darbas, kurį Saliamonas padarė VIEŠPATIES namams; ir Saliamonas įnešė visus dalykus, kuriuos jo tėvas Dovydas pašventė; sidabrą, auksą bei visus įrankius jis sudėjo tarp Dievo namų lobių.
2Tada Saliamonas surinko Izraelio vyresniuosius ir visas genčių galvas, Izraelio vaikų tėvų vyriausiuosius, į Jeruzalę, kad atgabentų aukštyn VIEŠPATIES Sandoros skrynią iš Dovydo miesto, kuris yra Sionas.
3Todėl visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių į šventę, kuri buvo septintąjį mėnesį.
4Ir atvyko visi Izraelio vyresnieji; ir levitai pakėlė skrynią.
5Ir jie nešė aukštyn skrynią, susirinkimo padangtę ir visus šventuosius indus, buvusius padangtėje; šituos nešė aukštyn kunigai ir levitai.
6Taip pat karalius Saliamonas ir visas Izraelio susirinkimas, kurie buvo susirinkę pas jį prieš skrynią, aukojo tokią daugybę avių ir jaučių, kad jų nebuvo galima nei skaičiuoti, nei suskaičiuoti.
7Ir kunigai įnešė VIEŠPATIES Sandoros skrynią į jos vietą, į namų orakulą, į švenčiausiąją vietą – po cherubų sparnais;
8nes cherubai išskėtė savo sparnus virš skrynios vietos, ir cherubai dengė iš viršaus skrynią ir jos kartis.
9Ir jie ištraukė skrynios kartis, kad karčių galai buvo matomi nuo skrynios prieš orakulą; bet jie nebuvo matomi iš lauko. Ir jos ten yra iki šios dienos.
10Skrynioje nebuvo nieko, išskyrus dvi plokštes, kurias Mozė ten įdėjo Horebe, kai VIEŠPATS sudarė sandorą su Izraelio vaikais, jiems išėjus iš Egipto.
11Ir įvyko, kad kunigams išėjus iš šventosios vietos (nes visi ten esantys kunigai buvo pasišventę ir tarnavo ne pagal skyrių;
12taip pat levitai, kurie buvo giedotojai, visi jie iš Asafo, iš Hemano, iš Jedutūno, su jų sūnumis ir jų broliais, apsivilkę baltu linu, turėdami cimbolus, psalterius ir arfas, stovėjo rytinėje aukuro pusėje, ir su jais šimtas dvidešimt kunigų, gaudžiančių trimitais),
13įvyko, kai trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, kad išleistų vieną garsą, kad būtų išgirsti giriant ir dėkojant VIEŠPAČIUI; ir kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikiniais instrumentais ir gyrė VIEŠPATĮ, sakydami: „Nes jis yra geras, nes jo gailestingumas išlieka per amžius“; tuomet namai, būtent VIEŠPATIES namai, buvo pripildyti debesies;
14taip, kad kunigai dėl debesies negalėjo stovėti, kad tarnautų; nes VIEŠPATIES šlovė pripildė Dievo namus.