1Ir VIEŠPATIES skrynia filistinų krašte buvo septynis mėnesius.
2Ir filistinai pašaukė kunigus ir ateities būrėjus, sakydami: „Ką darysime su VIEŠPATIES skrynia? Pasakykite mums, su kuo ją turime pasiųsti į jos vietą“.
3Ir jie tarė: „Jei išsiųsite Izraelio Dievo skrynią, nesiųskite jos tuščiomis; bet visiškai atsilyginkite jam nusižengimo auka; tada būsite išgydyti, ir jums bus žinoma, kodėl jo ranka neatsitraukė nuo jūsų“.
4Tada jie tarė: „Kokia turės būti nusižengimo auka, kuria jam atsilyginsime?“ Jie atsakė: ‘Penki auksiniai skauduliai ir penkios auksinės pelės, pagal filistinų viešpačių skaičių; nes ta pati rykštė buvo ant jūsų visų ir ant jūsų viešpačių.
5Todėl padirbkite atvaizdus savo skaudulių ir atvaizdus savo pelių, darkančių šalį; ir duokite Izraelio Dievui šlovę; gal jis palengvins savo ranką jums, jūsų dievams ir jūsų šaliai.
6Tad kodėl užkietinate savo širdis, kaip egiptiečiai ir faraonas užkietino savo širdis? Kai jis padarė tarp jų nuostabius darbus, argi jie neišleido tautos, ir argi jie neišėjo?
7Taigi dabar padarykite naują vežimą ir paimkite dvi žindančias karves, ant kurių nebuvo užėjęs jungas, ir įkinkykite karves į vežimą, o jų veršiukus parveskite nuo jų į namus;
8ir paėmę VIEŠPATIES skrynią, uždėkite ją ant vežimo; o auksines brangenybes, kuriomis jam atsilyginsite kaip nusižengimo auka, padėkite į dėžę šalia jos; ir paleiskite ją, kad ji galėtų eiti.
9Ir žiūrėkite, jei ji eis aukštyn savo ribų keliu į Bet-Šemešą, tai jis yra mums padaręs šitą didelę piktybę; o jei ne, tuomet žinosime, kad tai ne jo ranka, kuri mus ištiko; tai atsitiktinai buvo mums įvykę“.
10Ir žmonės taip padarė: paėmė dvi žindančias karves ir įkinkė jas į vežimą, o jų veršiukus uždarė namuose;
11ir jie uždėjo ant vežimo VIEŠPATIES skrynią ir dėžę su aukso pelėmis bei savo skaudulių atvaizdais.
12Ir karvės ėjo tiesiu keliu į Bet-Šemešo kelią, ėjo tolyn vieškeliu ir eidamos baubė, nepasukdamos nei į dešinę, nei į kairę; o filistinų viešpačiai ėjo paskui jas iki Bet-Šemešo ribos.
13O tie iš Bet-Šemešo pjovė savo kviečių derlių slėnyje; ir pakėlę akis ir pamatę skrynią, džiaugėsi ją matydami.
14Ir vežimas atvažiavo į betšemiečio Jozuės lauką ir ten sustojo, kur buvo didžiulis akmuo; ir jie suskaldė vežimo medieną ir aukojo karves kaip deginamąją auką VIEŠPAČIUI.
15Ir levitai nukėlė VIEŠPATIES skrynią ir prie jos buvusią dėžę, kurioje buvo auksinės brangenybės, ir padėjo jas ant didžiojo akmens; ir tą pačią dieną Bet-Šemešo žmonės aukojo deginamąsias aukas ir aukojo kitas aukas VIEŠPAČIUI.
16O tai pamatę, penki filistinų viešpačiai tą pačią dieną sugrįžo į Ekroną.
17O tie yra auksiniai skauduliai, kuriais filistinai atsilygino kaip nusižengimo auka VIEŠPAČIUI: vienas už Ašdodą, vienas už Gazą, vienas už Aškeloną, vienas už Gatą, vienas už Ekroną;
18ir auksinės pelės pagal skaičių visų filistinų miestų, priklausančių penkiems viešpačiams, tiek aptvertų miestų, tiek šalies kaimų iki didžiojo Abelio akmens, ant kurio jie padėjo VIEŠPATIES skrynią; šis akmuo išlikęs iki šios dienos bet-šemiečio Jozuės lauke.
19Ir jis išmušė Bet-Šemešo žmones, nes jie pažiūrėjo vidun į VIEŠPATIES skrynią, jis išmušė iš tautos penkiasdešimt tūkstančių septyniasdešimt žmonių; ir tauta raudojo, nes VIEŠPATS buvo ištikęs daugelį iš tautos didelėmis žudynėmis.
20Ir Bet-Šemešo žmonės tarė: „Kas pajėgus išsilaikyti šito šventojo VIEŠPATIES Dievo akivaizdoje? Ir pas ką ji eis nuo mūsų aukštyn?“
21Ir jie siuntė pasiuntinius pas Kirjat-Jearimo gyventojus, sakydami: „Filistinai sugrąžino VIEŠPATIES skrynią; ateikite žemyn ir nuneškite ją aukštyn pas save“.