1Samuelis dar tarė Sauliui: „VIEŠPATS mane siuntė tavęs patepti, kad būtum karaliumi jo tautai, Izraeliui; taigi dabar klausyk VIEŠPATIES žodžių balso.
2Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Aš atsiminiau tai, ką Amalekas padarė Izraeliui, kaip jis tykojo jo kelyje, kai tas ėjo aukštyn iš Egipto.
3Eik dabar, sumušk Amaleką ir visiškai sunaikink viską, ką jie turi, ir jų nesigailėk; bet išžudyk tiek vyrus, tiek moteris, kūdikius ir žinduklius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus’“.
4Ir Saulius surinko tautą ir juos suskaičiavo Telaime, du šimtus tūkstančių pėstininkų ir dešimt tūkstančių Judos vyrų.
5Ir Saulius atėjo į Amaleko miestą ir tykojo slėnyje.
6Ir Saulius pasakė kenitams: „Eikite, pasitraukite, eikite žemyn iš amalekiečių tarpo, kad nesunaikinčiau jūsų su jais; nes jūs parodėte gerumą visiems Izraelio vaikams, kai jie atėjo aukštyn iš Egipto“. Taip kenitai pasitraukė iš amalekiečių tarpo.
7Ir Saulius mušė amalekiečius, nuo Havilos einant iki Šūro, esančio priešais Egiptą.
8Ir jis paėmė amalekiečių karalių Agagą gyvą, o visą tą tautą visiškai sunaikino kalavijo ašmenimis.
9Bet Saulius ir tauta pasigailėjo Agago ir geriausių avių bei jaučių, ir peniukšlių, ir avinėlių, ir visko, kas buvo gera, ir nenorėjo jų visiškai sunaikinti; bet viską, kas buvo bjauru ir atmestina, tai jie visiškai sunaikino.
10Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Samueliui, sakydamas:
11„Gailiuosi, kad paskyriau Saulių būti karaliumi; nes jis nusigręžė nuo sekimo paskui mane ir neįvykdė mano įsakymų“. Ir tai nuliūdino Samuelį; ir jis šaukėsi VIEŠPATIES visą naktį.
12Ir Samueliui anksti rytą atsikėlus Sauliaus pasitikti, Samueliui buvo pranešta, sakant: „Saulius atėjo į Karmelį, ir štai jis pastatė sau vietą ir pavaikščiojęs nuėjo toliau ir atėjo žemyn į Gilgalą“.
13Ir Samuelis atėjo pas Saulių; ir Saulius jam tarė: „Būk VIEŠPATIES palaimintas; aš įvykdžiau VIEŠPATIES įsakymą“.
14O Samuelis tarė: „Tai ką reiškia šitas avių bliovimas mano ausyse ir jaučių baubimas, kurį aš girdžiu?“
15Ir Saulius tarė: „Iš amalekiečių jie atvedė juos; nes tauta pasigailėjo geriausių iš avių ir jaučių, kad aukotų VIEŠPAČIUI, tavo Dievui; o visa kita mes visiškai sunaikinome“.
16Tada Samuelis tarė Sauliui: „Palauk, o aš tau pasakysiu, ką VIEŠPATS šiąnakt man kalbėjo“. Ir jis jam tarė: „Kalbėk“.
17Ir Samuelis tarė: „Kai buvai mažas savo akyse, argi nebuvai paskirtas Izraelio genčių galva, ir argi VIEŠPATS tavęs nepatepė Izraelio karaliumi?
18Ir VIEŠPATS tave siuntė į kelionę ir tarė: ‘Eik ir visiškai sunaikink tuos nusidėjėlius amalekiečius ir kovok prieš juos, kol jie bus sunaikinti.
19Tai kodėl nepaklusai VIEŠPATIES balsui, bet nulėkei prie grobio ir padarei pikta VIEŠPATIES akyse?“
20O Saulius tarė Samueliui: „Taip, aš paklusau VIEŠPATIES balsui ir ėjau keliu, kuriuo VIEŠPATS mane siuntė, ir atvedžiau Amaleko karalių Agagą, o amalekiečius visiškai sunaikinau.
21Bet tauta paėmė iš grobio avių ir jaučių, geriausių iš to, kas turėjo būti visiškai sunaikinta, kad aukotų VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, Gilgale“.
22O Samuelis tarė: „Argi VIEŠPATS gėrisi deginamosiomis aukomis ir kitomis aukomis taip didžiai, kaip ir paklusnumu VIEŠPATIES žodžiui? Štai paklusti yra geriau už auką, ir klausyti yra geriau už avinų taukus.
23Nes maištavimas yra kaip raganavimo nuodėmė, o užsispyrimas – kaip neteisybė ir stabmeldystė. Kadangi tu atmetei VIEŠPATIES žodį, tai ir jis tave atmetė, kad nebūtum karaliumi“.
24Ir Saulius tarė Samueliui: „Aš nusidėjau; nes nusižengiau VIEŠPATIES įsakymui ir tavo žodžiams; nes aš bijojau tautos ir paklusau jų balsui.
25Todėl dabar, meldžiu tave, atleisk mano nuodėmę ir grįžk su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ“.
26O Samuelis tarė Sauliui: „Negrįšiu su tavimi; nes tu atmetei VIEŠPATIES žodį, o VIEŠPATS atmetė tave, kad nebūtum karaliumi Izraeliui“.
27Ir Samueliui apsisukus eiti šalin, jis nutvėrė jo apsiausto skverną, ir tas suplyšo.
28O Samuelis jam tarė: „VIEŠPATS šią dieną atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir davė ją tavo artimui, geresniam už tave.
29Be to, Izraelio Stiprybė nemeluos ir nepersigalvos; nes jis ne žmogus, kad persigalvotų“.
30Tada jis tarė: „Aš nusidėjau; tačiau dabar, meldžiu tave, pagerbk mane mano tautos vyresniųjų akivaizdoje ir Izraelio akivaizdoje ir grįžk su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ, tavo Dievą“.
31Taigi Samuelis grįžo paskui Saulių; o Saulius pagarbino VIEŠPATĮ.
32Tada Samuelis tarė: „Atveskite čia pas mane amalekiečių karalių Agagą“. O Agagas atėjo pas jį tyliai. Ir Agagas sakė: „Tikrai mirties kartumas praėjęs“.
33O Samuelis tarė: „Kaip tavo kalavijas padarė moteris bevaikes, taip ir tavo motina bus bevaikė tarp moterų“. Ir Samuelis sukapojo Agagą į gabalus VIEŠPATIES akivaizdoje Gilgale.
34Paskui Samuelis nuėjo į Ramą; o Saulius nuėjo aukštyn į savo namus, į Sauliaus Gibėją.
35Ir Samuelis daugiau nebeatėjo pasimatyti su Sauliumi iki savo mirties dienos; tačiau Samuelis liūdėjo dėl Sauliaus; o VIEŠPATS gailėjosi, kad buvo padaręs Saulių Izraelio karaliumi.