1Tuo metu susirgo Jeroboamo sūnus Abija.
2Ir Jeroboamas tarė savo žmonai: „Kelkis, meldžiu tave, persirenk, kad neatpažintų, jog tu esi Jeroboamo žmona; ir nueik į Šilojų; štai ten yra pranašas Ahija, kuris man sakė, kad aš turėsiu būti šitai tautai karaliumi.
3Ir paimk su savimi dešimt kepalų, pyragaičių ir medaus ąsotį ir nueik pas jį; jis tau pasakys, kas atsitiks vaikui“.
4Ir Jeroboamo žmona taip padarė, atsikėlė ir nuėjo į Šilojų, ir atėjo į Ahijos namus. Bet Ahija negalėjo matyti; nes jo akys buvo pastyrusios dėl senatvės.
5Ir VIEŠPATS pasakė Ahijai: „Štai ateina Jeroboamo žmona teirautis tavęs apie savo sūnų; nes jis serga; taip ir taip jai kalbėk; nes kai ji įeis, įvyks, kad ji dėsis esanti kita moteris “.
6Ir buvo, kai Ahija išgirdo jos kojų garsą, jai įeinant pro duris, jis tarė: „Įeik, Jeroboamo žmona; kodėl gi tu dediesi esanti kita? Nes aš pasiųstas pas tave su sunkia žinia.
7Eik, sakyk Jeroboamui: ‘Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Kadangi išaukštinau tave iš tautos tarpo ir paskyriau tave kunigaikščiu savo tautai Izraeliui,
8ir atplėšiau karalystę nuo Dovydo namų ir ją tau daviau; tačiau tu nebuvai kaip mano tarnas Dovydas, kuris laikėsi mano įsakymų ir kuris sekė paskui mane visa savo širdimi, kad darytų tik tai, kas yra teisinga mano akyse;
9bet darei pikta labiau už visus, kurie buvo pirma tavęs; nes nuėjęs tu pasidarei kitų dievų ir nulietų atvaizdų, kad kurstytum mano pyktį, ir mane numetei sau už nugaros;
10todėl štai aš užleisiu nelaimę ant Jeroboamo namų ir iškirsiu iš Jeroboamo tą, kuris šlapinasi į sieną, ir tą, kuris užrakintas ir paliktas Izraelyje, ir pašalinsiu Jeroboamo namų likutį, kaip žmogus pašalina mėšlą, kol jo visai nebelieka.
11Kas iš Jeroboamo mirs mieste, tą ės šunys; o kas mirs ant lauko, tą les dangaus skrajūnai; nes VIEŠPATS tai kalbėjo.
12Taigi kelkis, eik į savo namus; ir tavo kojoms įžengus į miestą, vaikas mirs.
13Ir visas Izraelis jį apraudos ir palaidos; nes tik jis iš Jeroboamo ateis į kapą, nes jame rasta šiek tiek gero VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, Jeroboamo namuose.
14Be to, VIEŠPATS sau pakels Izraeliui karalių, kuris iškirs Jeroboamo namus tą dieną; ir ką? Netgi dabar.
15Nes VIEŠPATS ištiks Izraelį, kaip nendrė siūbuojama vandenyje, ir jis išraus Izraelį iš šitos geros šalies, kurią jis davė jų tėvams, ir juos išsklaidys anapus upės, kadangi jie padarė sau giraičių, kurstydami VIEŠPATIES pyktį.
16Ir jis paliks Izraelį dėl nuodėmių Jeroboamo, kuris nusidėjo ir kuris skatino Izraelį nusidėti’“.
17Ir pakilusi Jeroboamo žmona išėjo ir atėjo į Tircą; o jai atėjus prie durų slenksčio, vaikas mirė;
18ir jie palaidojo jį; ir visas Izraelis jį apraudojo pagal VIEŠPATIES žodį, kurį jis kalbėjo per savo tarno pranašo Ahijos ranką.
19O kiti Jeroboamo darbai, kaip jis kariavo ir kaip karaliavo, štai jie yra surašyti Izraelio karalių kronikų knygoje.
20Ir dienų, kuriomis Jeroboamas karaliavo, buvo dvidešimt dveji metai; ir jis užmigo pas savo tėvus, o jo sūnus Nadabas karaliavo jo vietoje.
21O Saliamono sūnus Rehoboamas karaliavo Judoje. Rehoboamas buvo keturiasdešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir karaliavo septyniolika metų Jeruzalėje, mieste, kurį VIEŠPATS išsirinko iš visų Izraelio genčių, kad ten padėtų savo vardą. O jo motinos vardas buvo Naama, amonietė.
22Ir Juda darė pikta VIEŠPATIES akyse, ir jie sukėlė jam pavydą savo nuodėmėmis, kurias jie darė, labiau negu visa, ką buvo darę jų tėvai.
23Nes jie taip pat statė sau aukštumas ir atvaizdus, ir giraites ant kiekvienos aukštos kalvos ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.
24Taip pat šalyje buvo ir sodomitų; ir jie darė pagal visas bjaurystes tų tautų, kurias VIEŠPATS išvarė Izraelio vaikų priešakyje.
25Ir penktaisiais karaliaus Rehoboamo metais įvyko, kad Egipto karalius Šišakas atėjo aukštyn prieš Jeruzalę;
26ir jis atėmė VIEŠPATIES namų lobius ir karaliaus namų lobius; jis viską pasiėmė; ir jis pasiėmė visus aukso skydus, kuriuos Saliamonas buvo padaręs.
27Ir karalius Rehoboamas padarė jų vietoje varinius skydus ir pavedė juos į rankas sargybos vyriausiųjų, saugojusių karaliaus namų duris.
28Ir buvo, kai karalius eidavo į VIEŠPATIES namus, sargyba juos nešdavo ir parnešdavo atgal į sargybos kambarį.
29Na, o kiti Rehoboamo darbai ir visa, ką jis darė, argi jie nėra surašyti Judos karalių kronikų knygoje?
30Ir karas tarp Rehoboamo ir Jeroboamo buvo per visas jų dienas.
31Ir Rehoboamas užmigo pas savo tėvus ir buvo palaidotas pas savo tėvus Dovydo mieste. O jo motinos vardas buvo Naama, amonietė. O jo sūnus Abijamas karaliavo jo vietoje.