1Ir Šebos karalienė, išgirdusi garsą apie Saliamoną dėl VIEŠPATIES vardo, atvyko jo išmėginti sunkiais klausimais.
2Ir ji atvyko į Jeruzalę su labai didele palyda, su kupranugariais, nešančiais kvepalus, labai daug aukso ir brangių akmenų; ir atvykusi pas Saliamoną ji kalbėjosi su juo apie viską, kas buvo jos širdyje.
3O Saliamonas jai paaiškino visus jos klausimus; nieko nebuvo paslėpta karaliui, ko jis nebūtų jai paaiškinęs.
4Ir kai Šebos karalienė pamatė visą Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis buvo pastatęs,
5ir jo stalo valgius, jo tarnų sėdėjimą, jo tarnų patarnavimą, jų drabužius, jo taurininkus ir jo pakilimą, kuriuo jis ėjo aukštyn į VIEŠPATIES namus; ji neteko žado.
6Ir ji tarė karaliui: „Kalbos, kurias girdėjau savo šalyje apie tavo darbus ir apie tavo išmintį, buvo tiesa.
7Tačiau aš netikėjau tais žodžiais, kol neatvykau, ir mano akys to nepamatė; ir štai nei pusės man nebuvo pasakyta; tavo išmintis ir gerovė viršija garsą, kurį girdėjau.
8Laimingi tavo žmonės, laimingi šitie tavo tarnai, kurie nuolat stovi tavo akivaizdoje ir girdi tavo išmintį.
9Tebūna palaimintas VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris gėrėjosi tavimi, kad pasodintų tave į Izraelio sostą; kadangi VIEŠPATS mylėjo Izraelį per amžius, todėl jis tave paskyrė karaliumi, kad vykdytum teismą ir teisingumą“.
10Ir ji davė karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, didelę gausybę kvepalų ir brangiųjų akmenų; daugiau nebeatėjo tokia gausybė kvepalų, kaip šitie, kuriuos Šebos karalienė davė karaliui Saliamonui.
11Taip pat Hiramo laivynas, kuris atgabeno auksą iš Ofyro, atgabeno iš Ofyro didelę gausą almugo medžių ir brangiųjų akmenų.
12Ir padarė karalius iš almugo medžių stulpus VIEŠPATIES namams ir karaliaus namams, taip pat arfas ir psalterius giesmininkams; tokių almugo medžių nėra atėję nei matyta iki šios dienos.
13Ir karalius Saliamonas davė Šebos karalienei viską, ko ji norėjo, ko ji prašė, neskaitant to, ką Saliamonas jai davė iš savo karališko dosnumo. Taip apsisukusi ji vyko į savo šalį, ji ir jos tarnai.
14Na, o svoris aukso, kuris ateidavo Saliamonui per vienerius metus, buvo šeši šimtai šešiasdešimt šeši aukso talentai,
15neskaitant to, ką jis turėjo iš prekybininkų, iš žolininkų pirklių prekybos, iš visų Arabijos karalių ir iš krašto valdytojų.
16Ir karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso; šeši šimtai šekelių aukso suėjo vienam skydui.
17Ir jis padarė tris šimtus mažųjų skydų iš kalto aukso; trys svarai aukso suėjo vienam skydui; ir karalius juos sudėjo Libano miško namuose.
18Karalius dar padarė didelį sostą iš dramblio kaulo ir jį padengė geriausiu auksu.
19Sostas turėjo šešis laiptus, ir sosto viršus užpakalinėje dalyje buvo apvalus; ir atramos buvo abiejose sėdimos vietos pusėse, o du liūtai stovėjo šalia atramų.
20Ir dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, vienoje ir kitoje pusėje; jam lygaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.
21O visi karaliaus Saliamono geriamieji indai buvo iš aukso, ir visi Libano miško namų indai buvo iš gryno aukso; nieko nebuvo iš sidabro: jis Saliamono dienomis buvo laikomas nieku.
22Nes karalius turėjo jūroje Taršišo laivyną su Hiramo laivynu; kartą per trejus metus atplaukdavo Taršišo laivynas, atgabendamas aukso ir sidabro, dramblio kaulo, beždžionių ir povų.
23Taip karalius Saliamonas pralenkė visus žemės karalius turtais ir išmintimi.
24Ir visa žemė siekė Saliamono, kad išgirstų jo išminties, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį.
25Ir jie nešė kiekvienas savo dovaną: sidabro indų ir aukso indų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų, kasmetinę normą.
26Ir Saliamonas surinko vežimus ir raitelius; jis turėjo tūkstantį keturis šimtus vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskyrė miestuose vežimams ir pas karalių Jeruzalėje.
27Ir karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedrų padarė, kad būtų, kaip gausybė slėnyje esančių sikomorų.
28Ir Saliamonas buvo parsigabenęs žirgų iš Egipto ir lininių siūlų; karaliaus pirkliai gaudavo lininių siūlų už kainą.
29O vežimas ateidavo aukštyn iš išeidavo iš Egipto už šešis šimtus šekelių sidabro, o žirgas už šimtą penkiasdešimt; ir taip jie savais būdais išgabendavo juos visiems hetitų karaliams ir Sirijos karaliams.