1Na, o dėl dalykų, aukojamų stabams, žinome, kad mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet geraširdiškumas statydina.
2Ir jei kas mano, kad ką nors žino, jis dar nieko nežino, kaip turi pažinoti.
3Bet jei kuris myli Dievą, tas yra jo pažintas.
4Taigi apie stabams paaukotų dalykų valgymą mes žinome, kad stabas yra niekas pasaulyje, ir kad nėra kito Dievo, bet tik vienas.
5Nes nors yra vadinami dievai ar danguje, ar žemėje (kaip yra daug dievų ir daug viešpačių),
6bet mums yra tik vienas Dievas, Tėvas, iš kurio yra visa ir mes jame; ir vienas Viešpats Jėzus Kristus, per kurį yra visa ir mes per jį.
7Tačiau ne kiekviename yra tas pažinimas; nes kai kurie su sąžine dėl stabo iki šios valandos valgo tai kaip dalyką, paaukotą stabui; ir jų sąžinė, būdama silpna, suteršiama.
8Bet valgis nepadaro mūsų geresniais Dievui; nes nei kai valgome, nesame geresni; nei kai nevalgome, nesame blogesni.
9Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė kokiu tai būdu netaptų kliūtimi tiems, kurie yra silpni.
10Nes jei kas tave, turintį pažinimą, mato sėdintį prie valgio stabų šventykloje, argi sąžinė to, kuris yra silpnas, nebus paskatinta valgyti dalykų, paaukotų stabams;
11ir per tavo pažinimą pražus silpnasis brolis, už kurį mirė Kristus?
12Bet taip nusidėdami prieš brolius ir sužeisdami jų silpną sąžinę, jūs nusidedate prieš Kristų.
13Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos kol esti pasaulis, idant nepapiktinčiau savo brolio.