1Be to, broliai, aš skelbiu jums tą evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią ir priėmėte, ir kurioje stovite;
2kuria esate ir išgelbėti, jei saugojate atmintyje, ką jums paskelbiau, nebent įtikėjote tuščiai.
3Nes aš jums perdaviau pirmiausiai tai, ką ir gavau, – kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;
4ir kad buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;
5ir kad buvo regėtas Kefo, paskui dvylikos;
6po to buvo regėtas daugiau kaip penkių šimtų brolių vienu metu; iš kurių didesnė dalis išlikę iki dabar, bet kai kurie yra užmigę.
7Po to buvo regėtas Jokūbo; paskui visų apaštalų.
8O galiausiai iš visų buvo regėtas ir manęs, kaip nelaiku gimusio.
9Nes aš esu mažiausias iš apaštalų, kad nesu tinkamas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią.
10Bet Dievo malone esu kas esu, ir man suteikta jo malonė nebuvo bergždžia; bet aš triūsiau gausiau negu jie visi, tačiau ne aš, bet Dievo malonė, kuri buvo su manimi.
11Todėl ar tai buvau aš, ar jie, taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
12Na, o jei Kristus yra skelbiamas, kad prisikėlė iš numirusių, kaipgi kai kurie tarp jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?
13Bet jei nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nėra prisikėlęs;
14o jei Kristus nėra prisikėlęs, tai mūsų skelbimas tuščias, ir jūsų tikėjimas irgi tuščias.
15Taip, ir mes esame randami melagingais Dievo liudytojais; nes mes liudijome apie Dievą, kad jis prikėlė Kristų, kurio jis neprikėlė, jeigu taip yra, kad mirusieji neprisikelia.
16Nes jei mirusieji neprisikelia, tada Kristus nėra prikeltas;
17o jei Kristus nėra prikeltas, jūsų tikėjimas yra tuščias; jūs tebesate savo nuodėmėse.
18Tada ir tie, kurie užmigę Kristuje, yra pražuvę.
19Jei tik šiame gyvenime mes turime viltį Kristuje, mes iš visų žmonių esame labiausiai apgailėtini.
20Bet dabar Kristus yra prisikėlęs iš numirusiųjų ir tapo pirmavaisiais tų, kurie užmigo.
21Nes kadangi per žmogų atėjo mirtis, per žmogų atėjo ir mirusiųjų prisikėlimas.
22Nes kaip Adome visi miršta, taip ir Kristuje visi bus atgaivinti.
23Bet kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmavaisiai; po to tie, kurie yra Kristaus, jam ateinant.
24Tada ateis galas, kai jis bus atidavęs karalystę Dievui – Tėvui; kai bus nuslopinęs kiekvieną valdymą ir kiekvieną valdžią bei jėgą.
25Nes jis turi karaliauti, kol padės visus priešus po savo kojomis.
26Paskutinis priešas, kuris bus sunaikintas, yra mirtis.
27Nes jis visa padėjo po jo kojomis. Bet kai jis sako, kad visa yra po juo padėta, yra aišku, kad išskyrus tą, kuris po juo visa padėjo.
28O kai visa bus jam pajungta, tada ir pats Sūnus bus pavaldus tam, kuris padėjo visa po juo, kad Dievas būtų visa visame.
29Kita vertus, ką darys tie, kurie pakrikštyti už mirusiuosius, jei mirusieji iš viso neprisikelia? Tad kodėl jie pakrikštyti už mirusiuosius?
30Ir kodėl mes kiekvieną valandą stovime pavojuje?
31Aš tvirtinu jūsų džiaugsmu, kurio turiu Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje, aš mirštu kasdien.
32Jei kaip žmogus kovojau su žvėrimis Efeze, koks man iš to pranašumas, jei mirusieji neprisikelia? Valgykime ir gerkime; nes rytoj mirsime.
33Nebūkite suklaidinti: piktos šnekos gadina gerus papročius.
34Atsibuskite teisumui ir nenuodėmiaukite; nes kai kurie neturi Dievo pažinimo; aš kalbu tai jūsų gėdai.
35Bet kai kas sakys: „Kaip mirusieji yra prikeliami? Ir kokiu kūnu jie ateina?“
36Kvaily, tai, ką sėji, neatgyja, jei nenumiršta;
37ir tai, ką sėji, tu sėji ne tą kūną, kuris bus, bet pliką grūdą, kaip pasitaiko, kviečio arba kokį kitą grūdą,
38bet Dievas duoda jam kūną kaip panorėjęs ir kiekvienai sėklai jos pačios kūną.
39Ne visi kūnai yra tokie pat kūnai; bet vienokia žmonių kūno rūšis, kitokia – gyvūlių kūno, kitokia – žuvų, ir kitokia – paukščių.
40Taip pat yra ir dangiškieji kūnai bei žemiškieji kūnai, bet vienokia dangiškųjų šlovė, o kitokia žemiškųjų šlovė.
41Vienokia yra saulės šlovė, kitokia mėnulio šlovė, ir kitokia žvaigždžių šlovė; nes viena žvaigždė skiriasi nuo kitos žvaigždės šlove.
42Toks yra ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gedime, prikeliamas negedime;
43sėjamas negarbėje, prikeliamas šlovėje; sėjamas silpnume, prikeliamas jėgoje;
44sėjamas prigimtinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra prigimtinis kūnas ir yra dvasinis kūnas.
45Ir taip yra parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas buvo padarytas gyva siela, paskutinis Adomas buvo padarytas atgaivinančia dvasia“.
46Tačiau pirmasis buvo ne dvasinis, o prigimtinis; o po to dvasinis.
47Pirmasis žmogus – iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus – Viešpats iš dangaus.
48Koks yra žemiškas, tokie ir žemiškieji; ir koks yra dangiškasis, tokie ir dangiškieji.
49Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.
50Na, o aš tai sakau, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo karalystės; nei gedimas paveldėti negedimo.
51Štai aš išdėstau jums paslaptį: mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti;
52akimirksniu, akies mirksniu, per paskutinįjį trimitavimą; nes trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, ir mes būsime pakeisti.
53Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamumu ir šis mirtingas turi apsivilkti nemirtingumu.
54Taigi kai šis gendantis apsivilks negendamumu ir šis mirtingas apsivilks nemirtingumu, tada išsipildys užrašytas pasakymas: „Mirtis yra praryta pergalėje.
55O mirtie, kur tavo geluonis? O kape, kur tavo pergalė?“
56Mirties geluonis – nuodėmė; o nuodėmės jėga – įstatymas.
57Bet ačiū tebūna Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
58Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visuomet gausūs Viešpaties darbe, kadangi žinote, kad jūsų triūsas nėra veltui Viešpatyje.