1Be to, broliai, nenoriu, kad būtumėte nežinantys, jog visi mūsų tėvai buvo po debesimi ir visi perėjo per jūrą;
2ir visi buvo pakrikštyti Mozei debesyje ir jūroje;
3ir visi valgė tą patį dvasinį maistą;
4ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą; nes jie gėrė iš tos dvasinės Uolos, kuri sekė paskui juos; ir ta Uola buvo Kristus.
5Bet daugeliu iš jų Dievas buvo nelabai patenkintas; nes jie buvo sunaikinti dykumoje.
6Na, o tie dalykai buvo mūsų pavyzdžiai tam, kad mes negeistume to, kas pikta, kaip jie geidė.
7Ir nebūkite stabmeldžiai, kaip buvo kai kurie iš jų; kaip yra parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti“.
8Ir nepaleistuvaukime kaip kai kurie iš jų paleistuvavo, ir vieną dieną krito dvidešimt trys tūkstančiai.
9Ir negundykime Kristaus kaip ir kai kurie iš jų gundė ir buvo gyvačių sunaikinti.
10Ir nemurmėkite kaip ir kai kurie iš jų murmėjo ir buvo naikintojo sunaikinti.
11Na, o visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir tai yra surašyta perspėjimui mums, kuriems pasaulio pabaigos atėję.
12Todėl tas, kuris galvoja stovįs, težiūrisi, kad negriūtų.
13Jūsų nėra ištikusi kitokia pagunda nei tokia, kuri įprasta žmogui; bet Dievas yra ištikimas, kuris neleis jums būti gundomiems virš jūsų pajėgumo; bet su pagunda parūpins ir išeitį, kad pajėgtumėte ją pakelti.
14Todėl, mano brangiai mylimi, bėkite nuo stabmeldystės.
15Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite, ką sakau.
16Laiminimo taurė, kurią laiminame, ar ji nėra Kristaus kraujo bendravimas? Duona, kurią laužome, ar ji nėra Kristaus kūno bendravimas?
17Nes mes, daugelis, esame viena duona ir vienas kūnas; nes mes visi esame tos vienos duonos dalininkai.
18Štai Izraelis pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro dalininkai?
19Tad ką aš sakau? Ar kad stabas yra kažkas, ar tai, kas yra paaukota stabams, yra kažkas?
20Bet sakau, kad tai, ką pagonys aukoja, aukoja velniams, o ne Dievui; o aš nenoriu, kad turėtumėte bendrystę su velniais.
21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir velnių taurės; jūs negalite būti dalininkai Viešpaties stalo ir velnių stalo.
22Ar kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes esame už jį stipresni?
23Viskas man teisėta, bet ne viskas naudinga; viskas man teisėta, bet ne viskas statydina.
24Nei vienas teneieško savo, bet kiekvienas kito gerovės.
25Valgykite tai, kas parduodama mėsos turguose, neklausinėdami jokių klausimų sąžinės labui;
26nes Viešpaties yra žemė ir jos pilnumas.
27Jei kas iš netikinčių jus pakviečia į puotą, ir jūs norite eiti; valgykite viską, kas prieš jus padėta, neklausinėdami jokių klausimų sąžinės labui.
28Bet jei kas jums sakytų: „Tai yra paaukota stabams“, nevalgykite labui to, kuris tai pasakė, ir sąžinės labui; nes žemė yra Viešpaties, ir jos pilnumas;
29sąžinės, aš sakau, ne tavo, bet kito; nes kodėl mano laisvė yra teisiama kito sąžinės?
30Nes jei aš per malonę esu dalininkas, kodėl esu piktai apkalbamas už tai, už ką aš dėkoju?
31Todėl ar valgote, ar geriate, ar ką bedarote, visa darykite Dievo šlovei.
32Nepiktinkite nei žydų, nei pagonių, nei Dievo bažnyčios;
33kaip ir aš visiems viskuo įtinku, neieškodamas savo naudos, bet naudos daugelio, kad jie būtų išgelbėti.