1Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo, skelbkite jo darbus tautoms!
2Giedokite jam, šlovinkite jį giesmėmis, kalbėkite apie visus jo nuostabius darbus.
3Didžiuokitės jo šventuoju vardu, tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis!
4Pagalbos ieškoti eikite pas VIEŠPATĮ, visada ieškokite jo Artumo.
5Atminkite jo padarytus nuostabius darbus, jo stebuklus ir nuosprendžius,
6Abraomo palikuonys, jo tarnai, Jokūbo vaikai, jo išrinktieji!
7Jis, VIEŠPATS, mūsų Dievas, ir visoje žemėje vykdomi jo įsakymai.
8Amžiais jis laikosi savo Sandoros, tūkstančiui kartų duoto pažado,
9Sandoros, sudarytos su Abraomu, priesaikos žodžio Izaokui,
10kurį jis patvirtino Jokūbui kaip įstatą, Izraeliui kaip amžiną Sandorą.
11„Tau aš duosiu, – sakė jis, – Kanaano kraštą kaip tau skirtą paveldą“.
12Kad ir mažai jų buvo, tik sauja ateivių tame krašte,
13klajojanti iš tautos į tautą, iš karalystės į karalystę,
14jų engti jis niekam neleido, ir dėl jų barė karalius:
15„Nelieskite mano pateptųjų, neskriauskite mano pranašų!“
16Jis užleido badą anai žemei ir atėmė iš jų visus maisto išteklius.
17Jis pasiuntė jiems vyrą – Juozapą, parduotą kaip vergą.
18Jo kojos buvo supančiotos, ant kaklo užkarta grandinė,
19kol atsitiko, ką jis buvo pranašavęs, ir VIEŠPATIES žodis jį išbandė.
20Karalius liepė jį paleisti, tautų valdovas jį išlaisvino.
21Jis padarė jį savo namų viešpačiu ir visų turtų valdytoju,
22kad lavintų pareigūnus būti tokius kaip jis ir mokytų didžiūnus išminties.
23Tada Izraelis atėjo į Egiptą, Jokūbas apsigyveno kaip ateivis Chamo žemėje.
24VIEŠPATS padarė savo tautą labai gausią, stipresnę už jos priešus,
25kurių širdis jis taip pakeitė, kad jie ėmė nekęsti jo tautos ir elgtis klastingai su jo tarnais.
26Jis pasiuntė savo tarną Mozę ir Aaroną, kurį buvo išsirinkęs.
27Jiedu padarė VIEŠPATIES ženklų ir stebuklų Chamo žemėje.
28Jis užleido tamsą, ir aptemo žemė, bet egiptiečiai priešinosi jo žodžiams.
29Jis pavertė jų vandenis krauju, ir nutroško jų žuvys.
30Jų žemėje knibždėte knibždėjo varlių, jos užplūdo net jų karaliaus kambarius.
31Jis tarė, ir apniko musių spiečiai bei aibės uodų visą jų žemę.
32Jis davė jiems krušą vietoj lietaus, žaibais plieskė jų žemę.
33Jis sunaikino jų vynmedžius bei figmedžius ir išvertė iš žemės medžius.
34Jis tarė, ir užplūdo skėriai bei nesuskaičiuojami žiogai.
35Visus augalus jie surijo jų žemėje ir suėdė jų laukų derlių.
36Jis sunaikino visus pirmagimius jų žemėje, visas jų jaunystės pirmienas.
37Tada jis išvedė izraelitus, nešinus sidabru ir auksu, ir dvylikoje giminių nebuvo silpnuolio.
38Egiptiečiai džiūgavo, jiems išeinant, nes izraelitai buvo juos įbaiminę.
39Jis supūtė debesį kaip dangą ir ugnimi švietė naktį.
40Jiems prašant, jis siuntė putpelių ir dangaus duona juos sočiai maitino.
41Jis atvėrė uolą, ir ištryško vanduo ir lyg upė tekėjo per dykumą.
42Jis atminė savo šventąjį pažadą ir savo tarną Abraomą.
43Taip jis vedė besidžiaugiančią savo tautą, džiugią giesmę giedančius savo išrinktuosius.
44Jis davė jiems kitų tautų žemes, ir jie paveldėjo žmonių triūso vaisius,
45kad paklustų jo įstatams ir laikytųsi jo įsakymų. Šlovinkite VIEŠPATĮ!