1Vaikai, klausykitės tėvo pamokymo, būkite atidūs, kad suprastumėte,
2nes duodu jums gerą patarimą: neužmeskite mano mokymo.
3Kadaise buvau geras tėvo sūnus, gležnas, motinos numylėtinis.
4Tėvas mane mokė ir sakė: „Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau; laikykis mano įsakymų, ir gyvensi.
5Įgyk išminties, įgyk supratimo! Neužmiršk ir nenukrypk nuo mano žodžių.
6Nepalik jos, ir ji tave palaikys, mylėk ją, ir ji tave saugos.
7Štai išminties pradžia: įgyk išminties, įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi.
8Brangink ją, ir ji tave išaukštins; ji tave pagerbs, jei tu ją apkabinsi.
9Tau ant galvos ji uždės grakštų vainiką, apvainikuos garbinga karūna“.
10Mano vaike, klausykis ir imk į širdį mano žodžius, kad ilgai gyventum.
11Mokau tave išminties kelio, vedu tave dorais takais,
12kur nereikės tau žingsnių lėtinti, ir, net jei bėgtum, nesuklupsi.
13Laikykis mano pamokymo, neužmiršk jo, brangink jį, nes tai tavo gyvybė.
14Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako, neik nedorėlių keliu.
15Venk jo! Neženk juo, sukis nuo jo, eik savo keliu.
16Jie užmigti negali, ką pikta nepadarę, jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę.
17Nedorumas – jų valgoma duona, smurtas – jų geriamas vynas.
18O teisiųjų takas – tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos.
19Nedorų žmonių kelias – visiškai tamsus; jie nežino, ant ko suklumpa.
20Mano vaike, klausyk mano žodžių, palenk ausį mano posakiams.
21Neišleisk jų iš akių, laikyk giliai savo širdyje.
22Juk juos turintiems jie yra gyvenimas ir jų kūno sveikata.
23Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.
24Venk kalbėti apgaulingai, mesk į šalį suktas kalbas.
25Tavo akys težiūri į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis.
26Žiūrėk, kur eini, ir visi tavo keliai bus tikri.
27Nesuk nei į dešinę, nei į kairę; nukreipk savo koją nuo pikta.