Micah 1
1 VIEŠPATIES žodis Michėjui iš Morešeto, pranašavusiam apie Samariją ir Jeruzalę Judo karalių Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis.
2 Klausykitės, visos tautos, išgirskite, visi gyvenantieji žemėje! Teliudija prieš jus Viešpats DIEVAS, Viešpats iš savo šventosios buveinės!
3 Žiūrėkite! Viešpats palieka savo buveinę, jis nužengs ir eis žemės aukštumomis.
4 Po juo kalnai sutirps ir nutekės žemyn į slėnius kaip vaškas arti ugnies, kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito.
5 Visa tai – dėl Jokūbo nusikaltimo ir dėl Izraelio namų nuodėmių. Koks gi Jokūbo nusikaltimas? Argi ne Samarija? Koks gi Judo aukštumų alkas? Argi ne Jeruzalė?
6 Todėl paversiu Samariją griuvėsiais tuščiame lauke, vieta vynuogynams veisti. Sumesiu į slėnį jos akmenis, atidengsiu jos pamatus.
7 Bus sudaužyti visi jos drožiniai, sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo atlygis ir sunaikinti visi jos stabai. Juk kaip kekšės atlygį ji juos surinko, todėl kekšės atlygiu jie ir vėl taps.
8 Todėl raudosiu ir vaitosiu; vaikščiosiu basas ir nuogas, raudosiu liūdnai kaip šakalai, liūdėsiu kaip stručiai.
9 Jos žaizda neužgydoma, nes apėmė Judą, pasiekė net mano tautos vartus, pačią Jeruzalę.
10 Gate to neskelbkite, nuo ašarų susilaikykite, Bet Leafroje raitykitės dulkėse.
11 Eikite sau, Šafyro gyventojai, nuogi ir susigėdę. Neišeina Caanano gyventojai; Bet Ecelis vaitoja ir atims jums savo paramą.
12 Maroto gyventojai tikėjosi palaimos, tačiau atėjo iš VIEŠPATIES nelaimė prie Jeruzalės vartų.
13 Kinkykite žirgus į kovos vežimus, Lachišo gyventojai! Lachiše, tu buvai nuodėmės pradžia Siono dukteriai, nes Izraelio nusikaltimai kyla iš tavęs!
14 Todėl duosi atsisveikinimo dovanų Morešet Gatui. Achzibo namai bus apgaulė Izraelio karaliams.
15 Vėl atvesiu užkariautoją jums, Marešos gyventojai. Izraelio šlovė ateis į Adulamą.
16 Nusiskusk galvą, raukis plaukus dėl savo išpaikintų vaikų, pasidaryk plika kaip erelis, nes jie išėjo iš tavęs į tremtį.