1VIEŠPATIES žodis Michėjui iš Morešeto, pranašavusiam apie Samariją ir Jeruzalę Judo karalių Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis.
2Klausykitės, visos tautos, išgirskite, visi gyvenantieji žemėje! Teliudija prieš jus Viešpats DIEVAS, Viešpats iš savo šventosios buveinės!
3Žiūrėkite! Viešpats palieka savo buveinę, jis nužengs ir eis žemės aukštumomis.
4Po juo kalnai sutirps ir nutekės žemyn į slėnius kaip vaškas arti ugnies, kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito.
5Visa tai – dėl Jokūbo nusikaltimo ir dėl Izraelio namų nuodėmių. Koks gi Jokūbo nusikaltimas? Argi ne Samarija? Koks gi Judo aukštumų alkas? Argi ne Jeruzalė?
6Todėl paversiu Samariją griuvėsiais tuščiame lauke, vieta vynuogynams veisti. Sumesiu į slėnį jos akmenis, atidengsiu jos pamatus.
7Bus sudaužyti visi jos drožiniai, sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo atlygis ir sunaikinti visi jos stabai. Juk kaip kekšės atlygį ji juos surinko, todėl kekšės atlygiu jie ir vėl taps.
8Todėl raudosiu ir vaitosiu; vaikščiosiu basas ir nuogas, raudosiu liūdnai kaip šakalai, liūdėsiu kaip stručiai.
9Jos žaizda neužgydoma, nes apėmė Judą, pasiekė net mano tautos vartus, pačią Jeruzalę.
10Gate to neskelbkite, nuo ašarų susilaikykite, Bet Leafroje raitykitės dulkėse.
11Eikite sau, Šafyro gyventojai, nuogi ir susigėdę. Neišeina Caanano gyventojai; Bet Ecelis vaitoja ir atims jums savo paramą.
12Maroto gyventojai tikėjosi palaimos, tačiau atėjo iš VIEŠPATIES nelaimė prie Jeruzalės vartų.
13Kinkykite žirgus į kovos vežimus, Lachišo gyventojai! Lachiše, tu buvai nuodėmės pradžia Siono dukteriai, nes Izraelio nusikaltimai kyla iš tavęs!
14Todėl duosi atsisveikinimo dovanų Morešet Gatui. Achzibo namai bus apgaulė Izraelio karaliams.
15Vėl atvesiu užkariautoją jums, Marešos gyventojai. Izraelio šlovė ateis į Adulamą.
16Nusiskusk galvą, raukis plaukus dėl savo išpaikintų vaikų, pasidaryk plika kaip erelis, nes jie išėjo iš tavęs į tremtį.