1Pamačiau VIEŠPATĮ, stovintį prie aukuro. Jis tarė: „Daužyk stulpų antgalius tol, kol pradės drebėti slenksčiai, ir sutrupink juos į visų žmonių galvas! Išlikusius nužudysiu kalaviju; nė vienas jų neištrūks, nė vienas jų neišliks.
2Nors jie nužengtų į Šeolą, mano ranka juos iš ten paims; nors jie užkoptų į dangų, iš ten juos nulaipinsiu.
3Nors jie slėptųsi ant Karmelio viršūnės, surasiu juos ten ir paimsiu. Nors jie slėptųsi nuo mano akių jūros dugne, paliepsiu slibinui, kad jiems įgeltų.
4Nors jie eitų į tremtį savo priešų priekyje, paliepsiu kalavijui, kad juos išžudytų. Akis įsmeigsiu į juos nelaimei, o ne palaimai.
5Viešpats, Galybių DIEVAS, paliečia žemę, ir ji tirpsta, o visi jos gyventojai gedi. Ji visa pakils kaip Nilas ir vėl atslūgs kaip Egipto Nilas.
6Jis statosi būstą danguje, o savo skliautui pamatus deda žemėje; jis pasišaukia jūros vandenis ir išlieja juos ant žemės; jis vardu VIEŠPATS.
7Argi man jūs nesate kaip kušitai, Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis. – Argi ne aš išvedžiau Izraelį iš Egipto žemės, o filistinus iš Kaftoro ir aramėjus iš Kyro?
8Tikrai Viešpaties DIEVO akys įsmeigtos į nuodėmingą karalystę. Išnaikinsiu ją žemės paviršiuje! Bet Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu, – tai VIEŠPATIES žodis. –
9Štai paliepsiu ir išsijosiu Izraelio namus tarp tautų, kaip sijojama rėčiu, neleidžiant jokiam žvirgždui nukristi žemėn.
10Nuo kalavijo žus visi mano tautos nusidėjėliai, sakantys: ‘Nelaimė niekada mūsų nepasivys ir nepasitiks’.
11Tą dieną atstatysiu sugriautą Dovydo Padangtę, užtaisysiu jos plyšius, prikelsiu jos griuvėsius, atstatysiu, kokia ji buvo kadaise,
12kad jie paveldėtų Edomo likutį ir visas tautas, pavadintas mano vardu, – tai žodis VIEŠPATIES, kuris tai daro. –
13Tikrai ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai artojas pasivys pjovėją, o vynuogių traiškytojas – sėjėją, kai kalnai trykš saldžiu vynu, ir jis sruvens visomis kalvomis.
14Sugrąžinsiu Izraelio, savo tautos, tremtinius; jie atstatys sugriautus miestus ir juose gyvens, veis vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisius.
15Pasodinsiu juos jų žemėje, ir jie niekada daugiau nebebus išrauti iš žemės, kurią jiems daviau“, – sako VIEŠPATS, tavo Dievas.