1Choro vadovui. Pagal mahalatą. Dovydo maskilas.
2Kvailys savo širdyje sako: „Dievo nėra!“ Tokie sugedę, jie šlykščiai elgiasi; nėra nė vieno, kuris darytų gera.
3Dievas žvelgia žemyn iš dangaus į žmoniją, norėdamas pamatyti, ar yra kas protingas ir ieškantis Dievo.
4Visi atsimetę, visi panašiai sugedę; nėra nė vieno, kuris darytų gera, nė vienui vieno.
5„Argi jie nežino, nedorėliai? Jie ryja mano tautą, ji – jų ryjama duona, ir Dievo niekada nesišaukia“.
6Ten jie bus apimti tokio siaubo, kokio dar nėra buvę, nes Dievas išmėtys jus apgulusiųjų kaulus. Jie bus nugalėti, nes Dievas juos atmetė.
7O, kad ateitų iš Siono išganymas Izraeliui! Kai Dievas parves į namus savo tautą, Jokūbas džiūgaus, Izraelis bus laimingas,