1Choro vadovui. Dovydo maskilas,
2Doegui Edomitui nuėjus ir pranešus Sauliui: „Dovydas atėjo į Ahimelecho namus“.
3Kodėl didžiuojiesi, negarbingas galiūne, savo nedoru darbu? Ištikimoji Dievo meilė amžina!
4Tavo liežuvis lyg aštrus skustuvas, klastos meistre!
5Tu labiau mėgsti pikta negu gera, meluoti, negu tiesą sakyti.
6Tu mėgsti visa, kas neša žūtį, klastingasis liežuvi!
7Bet pats Dievas pražudys tave amžinai; jis parblokš tave ir ištrauks iš tavo palapinės, išraus tave iš gyvųjų šalies.
8Teisieji tai matydami bus apimti pagarbios baimės. Jie juoksis sakydami:
9„Pasižiūrėkite į žmogų, kuris neieškojo užuovėjos pas Dievą, bet pasitikėjo savo didžiais turtais ir rėmėsi nedorais darbais!“
10Bet aš esu lyg vešlus alyvmedis, augantis Dievo Namuose. Aš pasitikiu ištikimąja Dievo meile per amžių amžius.
11Dėkosiu tau amžinai už visa, ką tu padarei. Ištikimųjų akivaizdoje skelbsiu tavo vardą, nes jis geras.