1Džiūgaukite, teisieji, VIEŠPATYJE; dera, kad dorieji jį šlovintų.
2Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra, skambinkite jam dešimtstyge arfa.
3Giedokite jam naują giesmę, grokite, kiek galite, džiugiai šūkaudami.
4Juk VIEŠPATIES žodis tiesus, visi jo darbai patikimi.
5Jis myli, kas teisu ir teisinga; ištikimosios VIEŠPATIES meilės kupina žemė.
6VIEŠPATIES žodžiu buvo padaryti dangūs, o jo burnos alsavimu – visos jų galybės.
7Jis sutelkė jūros vandenis tartum į maišą, uždarė gelmes į saugyklas.
8Tebijo visa žemė VIEŠPATIES, tegerbia jį visi pasaulio gyventojai.
9Juk jis tarė, ir pasaulis pasidarė, jis įsakė, ir visa atsirado.
10VIEŠPATS vėjais paleidžia tautų užmojus, niekais paverčia jų sumanymus.
11VIEŠPATIES užmojis amžinas, jo širdies sumanymai tęsiasi per visas kartas.
12Laiminga tauta, kurios Dievas yra VIEŠPATS, tauta, kurią jis išsirinko paveldu.
13VIEŠPATS žvelgia iš dangaus ir mato visą žmoniją.
14Iš savo sosto, kur viešpatauja, į visus žemės gyventojus žvelgia
15tas, kuris padarė jų visų širdis ir stebi visus jų darbus.
16Ne kariuomenės dydis apsaugo karalių, ne didelė galia išgelbsti karžygį.
17Iš žirgų laukti pergalės – tuščia viltis; kad ir kokie ristūnai, jie negali išgelbėti.
18Tikrai VIEŠPATS sergsti tuos, kurie pagarbiai jo bijo ir pasitiki jo ištikima meile,
19kad išgelbėtų nuo mirties jų gyvastį ir išlaikytų gyvus bado metu.
20Mūsų viltis VIEŠPATYJE, – jis mūsų pagalba ir skydas.
21Jis linksmina mūsų širdis, nes mes pasitikime jo šventuoju vardu.
22Tebūna su mumis tavo ištikimoji meilė, VIEŠPATIE, nes mes į tave žvelgiame.