1Dovydo. Paskelbk, kad aš nekaltas, VIEŠPATIE! Juk aš dorai elgiuosi ir VIEŠPAČIU nedvejodamas pasitikiu.
2Tirk mane, VIEŠPATIE, ir bandyk, išbandyk mano norus ir mintis.
3Juk tavo ištikimoji meilė man akyse, tavo ištikimybė veda mane.
4Su nedorais žmonėmis nesusidedu, su veidmainiais nesimaišau.
5Piktadarių sambūrio nekenčiu, nedorų žmonių vengiu.
6Plaunuosi rankas nekaltumo ženklan ir einu aplink tavo aukurą, VIEŠPATIE,
7balsu skelbdamas padėką ir apsakydamas visus tavo nuostabius darbus.
8VIEŠPATIE, aš myliu Namus, kuriuose gyveni, tavo Šlovės buveinę.
9Nenušluok manęs drauge su nusidėjėliais nei mano gyvasties su žmogžudžiais.
10Jų rankose piktos užmačios, pilna kyšių jų dešinė.
11O aš darau, kas dora; atpirk mane ir pasigailėk manęs.
12Mano kojos stovi ant lygios žemės, sueigose šlovinsiu VIEŠPATĮ.