1Dovydo. Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį.
2Tavimi, mano Dieve, pasitikiu. Neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti.
3Juk nė vienas nenueina niekais, kas tavimi pasitiki; nueina niekais neištikimieji, lengvabūdžiai.
4Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE, pamokyk mane apie savo takus.
5Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. Tavimi visados pasitikiu.
6Neužmiršk, VIEŠPATIE, savo gailestingumo ir ištikimosios meilės; jie tokie pat seni kaip laikas.
7Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk; savo ištikima meile dėl savo gerumo atmink mane, VIEŠPATIE!
8VIEŠPATS teisus ir geras, todėl jis klystančius moko kelio.
9Jis veda kukliuosius teisingu taku ir moko juos savo kelio.
10Visi VIEŠPATIES takai – tai ištikimoji meilė ir tiesa visiems, kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams.
11Dėl savo vardo, VIEŠPATIE, atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė.
12Kas tik pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tas sužino iš jo taką, kuriuo eiti turėtų.
13Jis pats gyvens laimingai, ir jo vaikai paveldės žemę.
14VIEŠPATS – pagarbiai jo bijančių draugas, patvirtinantis savo Sandorą.
15Mano akys visada nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis išpainios mano kojas iš pinklių.
16Atsigręžk į mane ir būk man gailestingas, nes aš vienišas ir nuskurdęs.
17Palengvink man širdies rūpesčius ir išgelbėk mane iš mano vargų.
18Pažvelk į mano skurdą ir kančią ir atleisk visas mano nuodėmes.
19Pasižiūrėk, kiek daug mano priešų ir kaip baisiai jie manęs nekenčia.
20Apsaugok mano gyvastį ir išgelbėk mane, neleisk man nusivilti, nes pas tave ieškau užuovėjos.
21Gerumas ir dorumas tepalaiko mane, nes tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu.
22O Dieve, atpirk Izraelį iš visų jo vargų!