Job 18
1 Tada Bildadas Šuachas atsakydamas tarė:
2 „Kiek ilgai tu ieškosi žodžių? Leisk pailsėti liežuviui, ir tada mes kalbėsime.
3 Kodėl žiūri į mus kaip į galvijus? Kodėl mes kvaili tavo akyse?
4 Savo pykčiu tik save žaloji: argi žemės darna dėl tavęs bus suardyta, ar uola bus perkelta iš savo vietos?
5 Iš tikrųjų nedorėlio šviesa užgesinta, ir jo ugnies liepsna nebešviečia.
6 Šviesa jo palapinėje aptemusi, ir žibintas virš jo galvos užgesintas.
7 Jo platūs žingsniai susiaurėję, jam kiša koją jo paties kėslai.
8 Savo paties kojomis jis patenka į vilkduobę, užžengia ant spąstų.
9 Spąstai sučiumpa jį už kojos, kilpa jį pagauna.
10 Kilpa jam paslėpta žemėje, spąstai – ant tako.
11 Iš visų pusių jį gąsdina baidyklės, vejasi iš paskos.
12 Alkis atima jam jėgas, nelaimė stovi šalia ir laukia.
13 Liga naikina jo odą, mirties pirmagimis maitinasi jo sąnariais.
14 Mirtis paima jį iš palapinės, kur gyveno saugus, ir nutempia pas siaubo karalių.
15 Dabar bet kas gali gyventi jo palapinėje; siera išbarstoma tavo buveinėje.
16 Apačioje jam padžiūva šaknys, viršuje nuvysta jo šakos.
17 Visų užmirštas jis žemėje; niekas daugiau nebeatsimena, kad jo būta.
18 Išvarytas jis iš šviesos į tamsybę, išvytas iš gyvųjų pasaulio.
19 Be sūnaus, be vaikaičio savo tautoje, nei išlikusio gyvo nė vieno jo buveinėje.
20 Vakarų šalių gyventojai baisisi jo likimu, rytiečius apima siaubas.
21 Tikrai tokios nedoro žmogaus buveinės, tokia vieta žmogaus, kuris nepažįsta Dievo“.