1Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.
2Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.
3Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.
4Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.
5Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.
6Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!
7Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtysį vynuogių kekes.
8Aš tariau: ‘‘Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas’‘. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapaskaip obuolių.
9Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.
10Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.
11Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.
12Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.
13Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai.