1Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą.
2Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą.
3Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį.
4Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė!
5Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas!
6Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi?
7Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą!
8Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę.
9Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų.
10Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo.
11Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus.
12Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga.
13Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią.