1Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!
2Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.
3Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.
4Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.
5Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!
6Dievas kalbėjo savo šventume: ‘‘Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.
7Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimasmano galvos šalmas, Judasmano skeptras.
8Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs’‘.
9Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?
10Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?
11Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.
12Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.