1Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.
2Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!
3Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.
4Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!
5Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.
6Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:
7‘‘Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes’‘.
8Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.
9Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.