1Viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus.
2Išklausyk mano šauksmą, mano Karaliau ir Dieve, nes Tau aš melsiuosi.
3Rytą Tu girdi mano balsą, Viešpatie, rytą kreipiuosi į Tave ir laukiu.
4Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų, ir pikta negyvens su Tavimi.
5Pagyrūnai negali stovėti Tavo akivaizdoje. Tu nekenti visų, darančių neteisybę.
6Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku.
7Dėl didžio Tavo gailestingumo einu į Tavo buveinę; Tavęs bijodamas, žemai lenkiuosi šventyklos link.
8Viešpatie, vesk mane savo teisume dėl mano priešų. Nutiesk prieš mane savo kelią.
9Jų lūpose nėra teisybės, jų širdyjenedorybė, jų gerklėatviras kapas, jie pataikauja savo liežuviais.
10Sunaikink juos, Dieve, tepražūna patys savo kėsluose. Dėl nesuskaitomų piktadarybių atmesk juos, nes jie sukilo prieš Tave.
11Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje Tavo vardą mylintys.
12Tu, Viešpatie, laimini teisųjį, apsupi jį savo malone lyg skydu.