1Palaimintas, kuriam neteisybės atleistos, kurio nuodėmės padengtos.
2Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra klastos.
3Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo kasdieninio mano vaitojimo.
4Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos.
5Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: ‘‘Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui’‘. Tada atleidai man kaltę.
6Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų.
7Tu esi mano slėptuvė, nuo pavojų apsaugosi mane, išgelbėjimo giesmėmis apsupsi mane.
8Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.
9Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.
10Daug kančių turi nedorėlis, bet tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsuptas gailestingumo.
11Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai.