1Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
2Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
3Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: ‘‘Pagiedokite mums Siono giesmių!’‘
4Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
5Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
6Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
7Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: ‘‘Griaukite, griaukite ją iki pamatų!’‘
8O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
9Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!