1Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.
2Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:
3‘‘Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,
4akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,
5kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!’‘
6Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.
7Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
8Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.
9Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
10Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.
11Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: ‘‘Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste’‘.
13Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14‘‘Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės’‘.