1Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.
2Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.
3Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.
4Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.
5Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.
6Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.
7Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.
8Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.
9Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,ar tas niršta, ar juokiasi,nėra ramybės.
10Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.
11Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.
12Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.
13Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.
14Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.
15Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.
16Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.
17Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.
18Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.
19Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.
20Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.
21Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.
22Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.
23Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.
24Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.
25Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.
26Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.
27Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.