1‘‘Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?
2Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.
3Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.
4Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.
5Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.
6Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.
7Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.
8Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,
9kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.
10Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.
11Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.
12Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.
13Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.
14Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.
15Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.
16Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.
17Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.
18Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.
19Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.
20Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o karenuo kardo jėgos.
21Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.
22Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.
23Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.
24Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.
25Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.
26Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.
27Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui’‘.