1Viešpats tarė Mozei: ‘‘Dar vieną bausmę užleisiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus, netgi varyte išvarys!
2Kalbėk žmonėms, kad kiekvienas vyras iš savo kaimyno ir kiekviena moteris iš savo kaimynės paprašytų sidabrinių ir auksinių daiktų’‘.
3Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius. Be to, Mozė buvo labai žymus vyras Egipto šalyje, faraono tarnų ir tautos akyse.
4Tada Mozė kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Apie vidurnaktį Aš pereisiu Egiptą.
5Tada mirs visi pirmagimiai, pradedant faraono, sėdinčio soste, pirmagimiu, ir baigiant pirmagimiu vergės, esančios prie girnų, ir visi gyvulių pirmagimiai.
6Visoje Egipto šalyje kils verksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebus.
7Bet prieš nė vieną izraelitą, ar jo gyvulį nė šuo nesulos, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų’.
8Tada tavo tarnai ateis ir, nusilenkę prieš mane, sakys: ‘Išeik tu ir visi tavo žinioje esantys žmonės!’ Ir tada aš išeisiu’‘. Mozė išėjo iš faraono degdamas pykčiu.
9Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Faraonas jūsų neklausys, kad Aš galėčiau padaryti daugiau stebuklų Egipte’‘.
10Mozė ir Aaronas padarė visus šituos stebuklus faraonui matant. Tačiau Viešpats taip užkietino faraono širdį, kad jis neišleido izraelitų iš savo šalies.